„Kebedžioti“ – šnekamojoje kalboje reiškia ilgai ir nuobodžiai kalbėti, plepėti, beprasmiškai čiulbėti.
Pavyzdžiai:
1. Senelė visą vakarą kebedžiojo apie kaimynus.
2. Nustok kebedžioti ir eikime į darbą!
3. Jis mėgo kebedžioti prie kavos.
Sinonimai: plepėti, tralenti, balbėti, tuštai kalbėti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.