kebaliotis

Kebaliotis – tai lietuviškas žargoninis žodis, reiškiantis klaidą, nesąmonę, netikslumą (dažniausiai kalbant apie informaciją, pasakymą ar rašytinį tekstą). Kilęs iš rusų kalbos žodžio „кебалиоти“ (kebalioti), kuris savo ruožtu kildinamas iš romėnų teisininko Gaius Cābalius pavardės, tariamai sudėtingus ir painius teisinius tekstus rašiusio asmens.

Pavyzdžiai:
1. „Šiame straipsnyje – gryni kebaliotai, nieko nesupratau.“
2. „Nežiūrėk tos svetainės, ten pilna kebaliotų.“
3. „Jis vėl kalba kebaliotus, nėra jo verta klausytis.“

Sinonimai: nesąmonė, klaida, netikslumas, padirbėjimas, melas.

Įrašas
Paaiškinimas	Kebaliotis – tai lietuviškas žargoninis žodis, reiškiantis klaidą, nesąmonę, netikslumą (dažniausiai kalbant apie informaciją, pasakymą ar rašytinį tekstą). Kilęs iš rusų kalbos žodžio „кебалиоти“ (kebalioti), kuris savo ruožtu kildinamas iš romėnų teisininko Gaius Cābalius pavardės, tariamai sudėtingus ir painius teisinius tekstus rašiusio asmens. Pavyzdžiai: 1. „Šiame straipsnyje – gryni kebaliotai, nieko nesupratau.“ 2. „Nežiūrėk tos svetainės, ten pilna kebaliotų.“ 3. „Jis vėl kalba kebaliotus, nėra jo verta klausytis.“ Sinonimai: nesąmonė, klaida, netikslumas, padirbėjimas, melas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.