kariū́menė. kariumẽnė. kariuomenė:
1. Faraonas, paėmęs kariūmenę, pradėjo ginti izraėliškius. Visa kariumẽnė sujunda, mušdama priešą. Ant rytojaus anas karalius, surengęs daugiau kariumenės, jojo vėl kariauti.
2. Grįžę iš kariūmenės liuob pasakoties matę anus Kijeve. Ejo kareivis iš kariumenės namon. Šį rudenį statys jį kariūmenėn. Mano vaiką kariūmenė [je] padavė. Kad tu mane neklausysi, kariumenėn užrašysiu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.