Karankščiai – tai lietuvių kalbos žodžio formos, kurios negalima vartoti atskirai, nes jos neturi savarankiškos reikšmės. Tai priebalsių kirtinės sandas kamienai, atsirandantys žodžio linksniavimo metu.
Pavyzdžiai:
- Vanduo → vanden- (pvz., vandens, vandeniu) – kamienas „vanden“ yra karankštis.
- Akmuo → akmen- (akmens, akmeniu).
- Širdis → šird- (širdies, širdžiai).
Trumpai: karankščiai – tai nevisos žodžio formos, naudojamos kaip tarpinė grandis linksniavime.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.