karalyčė

Karalyčė – tai mažybinė ar švelniai juokingu, pajuokiamu tonu vartojama lietuvių kalbos forma nuo žodžio karalius.
Reiškia: mažas karalius, karaliukas, dažnai vartojama vaikams, gyvūnams ar net įmantriems daiktams.

Pavyzdžiai:
1. Vaikui: Ei, mūsų mažasis karalyčė, laikas miegoti!
2. Šuniui: Štai ateina mūsų namų karalyčė su karūna ant galvos!
3. Pajuokiai: Ofise jis elgiasi kaip tikras karalyčė – visi turi klausyti.

Trumpai: tai švelnus, mažybinis ar šiek tiek ironiškas žodis, nusakantis „karalių“ nedideliame ar neformaliam kontekste.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'karalyce' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Karalyčė – tai mažybinė ar švelniai juokingu, pajuokiamu tonu vartojama lietuvių kalbos forma nuo žodžio karalius. Reiškia: mažas karalius, karaliukas, dažnai vartojama vaikams, gyvūnams ar net įmantriems daiktams. Pavyzdžiai: 1. Vaikui: Ei, mūsų mažasis karalyčė, laikas miegoti! 2. Šuniui: Štai ateina mūsų namų karalyčė su karūna ant galvos! 3. Pajuokiai: Ofise jis elgiasi kaip tikras karalyčė – visi turi klausyti. Trumpai: tai švelnus, mažybinis ar šiek tiek ironiškas žodis, nusakantis „karalių“ nedideliame ar neformaliam kontekste.