Karaliaučiškis – kilęs iš miesto Karaliaučiaus (dab. Kaliningradas), reiškia:
1. Karaliaučiaus gyventojas (istorinis kontekstas).
2. Karaliaučiaus krašto (Mažosios Lietuvos) lietuvis – etninė grupė, kalbėjusi lietuviškai su savitu tarmės atmaina.
Pavyzdžiai:
- Mano prosenelis buvo karaliaučiškis, gyvenęs prie Kuršių marių.
- Karaliaučiškiai išlaikė lietuvišką kultūrą, nepaisant vokiečių įtakos.
- Šiame rankraštyje užrašyta karaliaučiškių tarmė.
Trumpai: Terminas siejamas su istoriniu Karaliaučiaus regionu ir jo lietuviškais gyventojais.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.