karãbyti, -ija, -ijo.
1. skubėti.
2. sunkiai keliauti, vargti: Ko jūs su vaikais karãbystės, t. y. važiuosite toli? Karabykis šiokį kelią į Kauną. Kur ten karãbysys į tolybes. Kam čia tau tiek toli reikėjo karãbytis dėl tokių nėknėkių! Aš visą dieną su ta mašina karãbysuos. Eisu ten barties, karãbyties (varyti) . Geriau nekarãbykis (nesikarstyk po medžius) .
atsikarãbyti
1. sunkiai atkeliauti, atvykti: Iš kur tat atsikarãbijo!
2. atsikratyti: Merga negali atsikarabyti nuo vaikeso, t. y. atsigrasinti.
įsikarãbyti įlipti, įsikarti: Vaikas į beržą įsikarãbijo.
nukarãbyti. numarinti: Nukarabijo tris pačias, dar ėmė plaktis su ketvirta.
užkarãbyti. užgriozdyti: Užkarabys kokį daiktą po tako, jei nori, laipiok par viršų. Užsikarãbijo žmoguo ant galvos koks nelabasis, paskui ir vargina žmogų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.