karabyti

karãbyti, -ija, -ijo.

1. skubėti.

2. sunkiai keliauti, vargti: Ko jūs su vaikais karãbystės, t. y. važiuosite toli? Karabykis šiokį kelią į Kauną. Kur ten karãbysys į tolybes. Kam čia tau tiek toli reikėjo karãbytis dėl tokių nėknėkių! Aš visą dieną su ta mašina karãbysuos. Eisu ten barties, karãbyties (varyti) . Geriau nekarãbykis (nesikarstyk po medžius) .
atsikarãbyti

1. sunkiai atkeliauti, atvykti: Iš kur tat atsikarãbijo!

2. atsikratyti: Merga negali atsikarabyti nuo vaikeso, t. y. atsigrasinti.
įsikarãbyti įlipti, įsikarti: Vaikas į beržą įsikarãbijo.
nukarãbyti. numarinti: Nukarabijo tris pačias, dar ėmė plaktis su ketvirta.
užkarãbyti. užgriozdyti: Užkarabys kokį daiktą po tako, jei nori, laipiok par viršų. Užsikarãbijo žmoguo ant galvos koks nelabasis, paskui ir vargina žmogų.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'karabyti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2009 - 2020 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Žemėlapis