kantùpyti, -ija, -ijo (kantapyti). varginti, kamuoti, kankinti; kvaršinti galvą, neduoti ramybės: Jau jį kantùpijo ta liga baisiai. Liaukis manęs nekantùpijęs. Kad ne ten, tai čia, o tu turi jį kantùpyti (erzinti) . Pradeda kantùpyt – reiks atiduot skolą. Nusibodo kantùpytis su tais gyvuliais. Ką tu čia vienas kantùpijies! Anydvi (= aniẽdvi) besikantùpija, t. y. besimuša.
prisikantùpyti prisikamuoti, prisivarginti: Kiek aš prisikantùpijau dėl jo!
užkantùpyti. užkamuoti, užmušti, nugalabyti: Vanagas vištą užkantupijo. Nemindžiok gėlių, bo aš tave užkantùpysiu! Jis būt tave užkantùpijęs. Jau tu tą savo vaiką visai užkantupysi.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.