.
kam̃pinas.
1. išlenkimas, išrietimas: Sprandai su kampinaĩs. Kitą metą nusipirksu arklį su kam̃pinu (išriestu kaklu) . Kampinų kampinais buvo mūrai išmūryti. Kampinaĩs išraišiota (išganyta) pieva. lankas: Krežio kam̃pinas. Katinas uodegą į kam̃piną padirbęs [is]. Kurapkoms gaudyti paspendė spąslus ir įdūrė kam̃piną žemėn. | Vištoms rišu kampinelius (pentinus) pry abiejėms kojėms – ir nustabau nu kasenos daržų ežių.
2. kaupas: Mielės prirūgo puodelį su didžiausiu kam̃pinu.
3. smarki čiurkšlė, sudaranti lanką: Su kam̃pinu kraujas bėga, kaip su kerslu kerta. Eita su kam̃pinu krau [ja] s. Vanduo iš skylės bėgo labai smarkiai, su kam̃pinu.
4. lenktas pagalys, dedamas į roges, kad daugiau tilptų: Jeigu ragėms važiuosi rąstų vežti ar virbų, būtinai užsidėk kampinus, kitaip mažai tegalėsi įdėti [rąstų ar virbų].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.