Kalupka – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškia galva (dažniausiai vartojant apie smūgį į galvą ar jos sužalojimą).
Kilmuo: greičiausiai iš lenkų kaluć („mušti“) arba rusų колупáть („lupyti, krapštyti“), tačiau tikslus kilmės šaltinis neaiškus.
Pavyzdžiai:
- Atidavė jam per kalupką (smogė į galvą).
- Apsinešęs, kad net kalupka skauda (skauda galvą).
- Įsikaltė į kalupką (susimušė/sužeidė galvą).
Pastaba: vartojamas neformaliajame kontekste, dažnai asocijuojamas su smurtu ar fiziniu sužalojimu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.