Kalupa – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis tuščiavidurį daiktą (pvz., vaisių, kiaušinio lukštą) arba ištuštėjusį, neturintį turinio daiktą/vietą. Taip pat gali reikšti tuščią, beprasmį žodį ar kalbą.
Pavyzdžiai:
1. Fizinė reikšmė:
Išėdė obuolį, rankoje liko tik kalupa.
Vėžio kalupa krante.
2. Perkeltinė reikšmė (tuštybė):
Jo pažadai – tik kalupa.
Pokalbis buvo kalupa – nieko nešnekėta.
Trumpai: Kalupa – tuščiaviduris daiktas arba tuščias turinys.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.