kaltis
Kaltis – tai teisinis terminas, reiškiantis asmens psichinį santykį su padarytu nusikaltimu, t. y. sąmoningą ar neatsargų veiksmą/neveikimą, priešinantisį teisėms.
Pagrindinės formos:
1. Tiesioginė kaltis – asmuo norėjo padaryti nusikaltimą (pvz., sąmoningai vagia).
2. Netiesioginė kaltis – asmuo žinojo, kad gali kilti žalingas rezultatas, bet vis tiek veikė (pvz., mestuvas, žinodamas, kad gali pataikyti į žmogų).
3. Neatsargumas – asmuo nepakankamai atsargus, nors turėjo ir galėjo numatyti pasekmes (pvz., vairuotojas, viršydamas greitį).
Pavyzdžiai:
- Tiesioginė: Jonas tyčia sudaužė kaimyno langą – norėjo padaryti žalą.
- Netiesioginė: Statybininkas, metamis plytas nuo stogo, nepaisė saugos taisyklių ir sužalojo praeivį – žinojo apie pavojų, bet veikė.
- Neatsargumas: Vairuotojas, kalbėdamas telefonu, neatkreipė dėmesio į perėją ir partrenkė pėsčiąjį – galėjo išvengti, jei būtų atsargus.
Trumpai: Kaltis – psichinis nusikaltimo komponentas, rodantis, ar asmuo veikė tyčia, sąmoningai ar neatsargiai. Be kaltės nėra baudžiamosios atsakomybės.
- Žargonai: kaltis
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.