kalnėliau

"Kalnėliau" yra veiksmažodžio "kalnėti" tiesioginės nuosakos būtojo kartinio laiko 1-as asmuo („aš kalnėjau“).
Reiškia būti kalnuotu, būti iškilusiam kaip kalnas, dažniau vartojama perkeltine prasme – išsiskirti, kyšoti, stūksoti (apie objektą ar net žmogų).

Pavyzdžiai:
1. Senas ąžuolas kalnėliau tarp beržų. (stūksojo, išsiskirdavo)
2. Aš ten kalnėliau vienas tarp visų naujų veidų. (jaučiausi atskiras, pastebimas)
3. Kalnėliau virš miško pilies griuvėsiai. (kyšojo, matėsi iš tolo)

Trumpai:
Tai retesnis, vaizdingas žodis, nusakantis iškilimą ar išskyrimą erdvėje ar situacijoje.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kalneliau' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	"Kalnėliau" yra veiksmažodžio "kalnėti" tiesioginės nuosakos būtojo kartinio laiko 1-as asmuo („aš kalnėjau“). Reiškia būti kalnuotu, būti iškilusiam kaip kalnas, dažniau vartojama perkeltine prasme – išsiskirti, kyšoti, stūksoti (apie objektą ar net žmogų). Pavyzdžiai: 1. Senas ąžuolas kalnėliau tarp beržų. (stūksojo, išsiskirdavo) 2. Aš ten kalnėliau vienas tarp visų naujų veidų. (jaučiausi atskiras, pastebimas) 3. Kalnėliau virš miško pilies griuvėsiai. (kyšojo, matėsi iš tolo) Trumpai: Tai retesnis, vaizdingas žodis, nusakantis iškilimą ar išskyrimą erdvėje ar situacijoje.