kaliotis

Kaliotis (gr. καλλιότης) – graikų kalbos žodis, reiškiantis gerumas, tobulumas, dorybė. Terminas dažniausiai vartojamas filosofijos ir etikos kontekste, ypač apibūdinant moralinį tobulumą ar puikybę.

Pavyzdžiai vartojimo:
1. Platono filosofijoje kaliotis siejamas su grožio ir gėrio idėjų harmonija.
2. Aristotelis kaliotį laikė doroviniu tobulumu, pasiekiamu praktikuojant dorybes.
3. Šiuolaikinėje graikų kalboje gali reikšti „puikumas“ arba „kokybė“ (pvz., prekės kaliotis).

Trumpai: Kaliotis – etinė ir estetinė tobulybė, dorybė, puikumas.

Įrašas
Paaiškinimas	Kaliotis (gr. καλλιότης) – graikų kalbos žodis, reiškiantis gerumas, tobulumas, dorybė. Terminas dažniausiai vartojamas filosofijos ir etikos kontekste, ypač apibūdinant moralinį tobulumą ar puikybę. Pavyzdžiai vartojimo: 1. Platono filosofijoje kaliotis siejamas su grožio ir gėrio idėjų harmonija. 2. Aristotelis kaliotį laikė doroviniu tobulumu, pasiekiamu praktikuojant dorybes. 3. Šiuolaikinėje graikų kalboje gali reikšti „puikumas“ arba „kokybė“ (pvz., prekės kaliotis). Trumpai: Kaliotis – etinė ir estetinė tobulybė, dorybė, puikumas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.