"Kalinyčia" – tai nedidelis, dažniausiai vienkiemio tipo, atokus arba užkampis būstas, trobelė, ypač seniau naudotas kaip laikina gyvenamoji vieta arba nuošali vieta nuo pagrindinės sodybos. Gali reikšti ir vargingą, neturtingą būstą.
Pavyzdžiai:
1. Senelis jaunystėje gyveno kalinyčioje miško pakraštyje.
2. Pasakoje vargšas kalvis įsikūrė kalinyčioje už kaimo.
3. Tai ne namas, o tik kalinyčia – ten šalta ir prasta.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.