kalimorius

Kalimorius – tai neoficialus, humoristinis ar poetinis žodis, reiškiantis „kalbantis daug ir greitai“, dažnai su šiek tiek neigiamu atspalviu (pvz., plepumas, tuščiažodžiavimas). Kilmė – iš lietuvių kalbos žodžių „kalba“ ir „moras“ (pokalbis, šnekėjimas), su priesaga „-ius“.

Pavyzdžiai:
1. Senasis kaimynas – tikras kalimorius, gali valandą kalbėti apie orą.
2. Susirinkime Jonas vėl tapo kalimoriumi – nieko konkretaus, tik žodžiai.
3. Po kavos ji persiverčė į kalimorių, pasakojant visą savo dieną.

Pastaba: Žodis nėra įtrauktas į standartines lietuvių kalbos žodynus, todėl vartojamas kūrybinėje ar šnekamojoje kalboje.

Įrašas
Paaiškinimas	Kalimorius – tai neoficialus, humoristinis ar poetinis žodis, reiškiantis „kalbantis daug ir greitai“, dažnai su šiek tiek neigiamu atspalviu (pvz., plepumas, tuščiažodžiavimas). Kilmė – iš lietuvių kalbos žodžių „kalba“ ir „moras“ (pokalbis, šnekėjimas), su priesaga „-ius“. Pavyzdžiai: 1. Senasis kaimynas – tikras kalimorius, gali valandą kalbėti apie orą. 2. Susirinkime Jonas vėl tapo kalimoriumi – nieko konkretaus, tik žodžiai. 3. Po kavos ji persiverčė į kalimorių, pasakojant visą savo dieną. Pastaba: Žodis nėra įtrauktas į standartines lietuvių kalbos žodynus, todėl vartojamas kūrybinėje ar šnekamojoje kalboje.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.