Kalėja – tai senas, poetinis žodis, reiškiantis kalėjimą, įkalinimą, nelaisvę (dažniausiai kalinimo vietą ar būseną).
Vartojamas literatūroje, liaudies dainose, perkeltine prasme – kaip sunkių aplinkybių, priespaudos simbolis.
Pavyzdžiai:
1. Iš kalėjos išvedė į teismą. (konkrečiai kalinimo vieta)
2. Širdis – tai kalėja, kurioje siela verkia. (perkeltinė prasmė: kančia, nelaisvė)
3. Senovės dainoje giedama: „Užtarnaujau kalėją sunkią…“
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.