kalbutis

Kalbutis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis užkimęs, užspringęs, užgulusis žmogus (pvz., nuo per didelio valgio ar gėrimo).

Pavyzdžiai:
1. Po puotos jis gulėjo kaip kalbutis.
2. Nuo tų pyragų jausi save kalbučiu.

Trumpai tariant, tai apibūdinimas žmogui, kuris per daug pavalgė/pergėrė ir dėl to jaučiasi sunkus, apsunkęs, neveiklus.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kalbutis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Kalbutis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis užkimęs, užspringęs, užgulusis žmogus (pvz., nuo per didelio valgio ar gėrimo). Pavyzdžiai: 1. Po puotos jis gulėjo kaip kalbutis. 2. Nuo tų pyragų jausi save kalbučiu. Trumpai tariant, tai apibūdinimas žmogui, kuris per daug pavalgė/pergėrė ir dėl to jaučiasi sunkus, apsunkęs, neveiklus.