kalbočius

kalbõčius, -ė.

1. kas daug kalba, kalbingas, iškalbus žmogus: Visame kaime jis vienas toks kalbõčius. Tas vaikas bus, matyt, kalbõčius. Jonelis, kaip didelis kalbočius, tik tarškia, tik tarškia. Pamatysi pats, koks jis žmogus – linksmas, kalbočius toks. Tarp nebylių visuomet kalbočius, rėksnys visą garbę sau prisiskirs.

2. burtininkas, užkalbėtojas: Nors važinėjo pas visokius kalbočius, bet kaip sirgo, taip tebeserga.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>kalbõčius, </b>-ė. <br/>1. <span class="explanation">kas daug kalba, kalbingas, iškalbus žmogus: </span> Visame kaime jis vienas toks kalbõčius. Tas vaikas bus, matyt, kalbõčius. Jonelis, kaip didelis kalbočius, tik tarškia, tik tarškia. Pamatysi pats, koks jis žmogus – linksmas, kalbočius toks. Tarp nebylių visuomet kalbočius, rėksnys visą garbę sau prisiskirs. <br/>2. <span class="explanation">burtininkas, užkalbėtojas: </span> Nors važinėjo pas visokius kalbočius, bet kaip sirgo, taip tebeserga.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.