kalbočius

kalbõčius, -ė.

1. kas daug kalba, kalbingas, iškalbus žmogus: Visame kaime jis vienas toks kalbõčius. Tas vaikas bus, matyt, kalbõčius. Jonelis, kaip didelis kalbočius, tik tarškia, tik tarškia. Pamatysi pats, koks jis žmogus – linksmas, kalbočius toks. Tarp nebylių visuomet kalbočius, rėksnys visą garbę sau prisiskirs.

2. burtininkas, užkalbėtojas: Nors važinėjo pas visokius kalbočius, bet kaip sirgo, taip tebeserga.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kalbocius' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2022 www.zodynas.lt
Draugai: Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė
x