Kaladininkas – tai istorinis terminas, reiškiantis kareivį pėstininką Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) XVI–XVII a., ginkluotą kaladinu (trumpu mediniu ietimi su plačiu antgaliu).
Pagrindinės reikšmės:
1. Kareivis pėstininkas LDK kariuomenėje.
2. Ginkluotas kaladinu – specifine ietimi, efektyvia prieš raitą kavaleriją.
3. Tarnavo reguliarioje kariuomenėje ar bajorų šaulių pulkuose.
Pavyzdžiai:
- Istoriniame kontekste: "LDK kariuomenėje kaladininkai sudarė pagrindinę pėstininkų dalį."
- Ginkluotė: "Kaladininko pagrindinis ginklas buvo kaladinas, papildomas – šaltasis ginklas."
- Mūšiuose: "Kaladininkai efektyviai kovojo prieš kryžiuočių raitelius Grunvaldo mūšyje (nors terminas vartotas vėliau)."
Trumpai: Kaladininkas – LDK pėstininkas XVI–XVII a., naudojęs kaladiną.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.