Terminas „kailiadekis“ – tai žargoninis žodis, reiškiantis labai tingų, apatįšką, nieko nedarančią ar neveiklią asmenį (dažniausiai vartojamas apie vaikus ar jaunimą). Kilęs iš žodžių „kailis“ (kūnas, oda) ir „adekis“ (adekvatumas, tinkamumas), bet vartojamas ironiškai – kaip apibūdinimas tam, kas „tik kailis“, t.y., nieko vertas, pasyvus.
Pavyzdžiai:
- Jis visą dieną gulėjo sofosje – tikras kailiadekis.
- Vietoj to, kad mokytųsi, vaikas tamposi kailiadekiu.
- Nebūk kailiadekis, eik pasportuok!
Trumpai: Neoficialus, neigiamas apibūdinimas neveikliam žmogui.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.