Kadukinis – senas teisinis terminas, reiškiantis bevaldį, paliktą be paveldėtojo (pvz., turtą, žemę). Kilęs iš lotynųšio caducus („kritęs, atitekęs valstybei“).
Pavyzdžiai:
1. Istorinis: LDK teisėje kadukinė žemė pereidavo valdžiai, jei mirė be paveldėtojų.
2. Perkeltinė prasmė: Kadukinės mintys – be savininko, niekam nepriklausančios, pasenusios idėjos.
3. Šnekamojoje kalboje: Kadukinis daiktas – nereikalingas, užleistas, be aiškios paskirties.
Trumpai: terminas vartojamas apibūdinti be savininko likusį daiktą ar pasenusią idėją.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.