Kabyklė – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis mažą, netvarkingą, dažniausiai seną ar apleistą pastatą, trobelę, namelį. Jis dažnai turi neigiamą arba niekinamą atspalvį.
Pavyzdžiai:
- Ten miške stovi viena kabyklė, bet joje niekas negyvena.
- Pirkome sodybą, bet senąjį namą teks nugriauti – tai tik kabyklė.
- Ne namas, o kabyklė: langai išdaužyti, stogas prašalas.
Sinonimai: lūšna, trobelė, pakurpė, užeiga (priklausomai nuo konteksto).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.