"Kabukė" – tai mažybinė lietuvių kalbos forma nuo žodžio kabukas, kuris reiškia nedidelį kabantį daiktą, paprastai papuošalą (pvz., pakabuką ant auskarų, apyrankės ar kaklo papuošalo).
Pavyzdžiai:
1. Aksesuarai: "Jaus auskarai turėjo sidabrinius kabukes su perlamutru."
2. Dekoras: "Vazoje kabo mažas kabukė – smulkus stiklo varpeliukas."
3. Perkeltine prasme (retai): "Tvirtovės sienoje kabėjo senovinis kabukė – raktas nuo vartų."
Trumpai: Mažas kabantis elementas, dažniausiai papuošaluose ar dekoraciniuose daiktuose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.