kabinùkas.
1. kabliukas, kabė, užlenktas galelis, kuriuo užkabinama: Ant naščių kabinuku viedrus pakabina nešant. Su kabinuku duris užkabina. Paprastai senelė nešiodavo akinius juodais siaurais raginiais rėmais, įsigytus taip seniai, kad vienas iš kabinukų, kurie užkišami už ausų, atlūžo tiesiog nuo ilgalaikio vartojimo. Kabučių vietoj gali ir siūlų kilputes įsiūti, o be kabinùkų neapsieisi. Nors kabikė dar laikosi, bet kabinùkas ištrūko. Kabinùkas iš durų ištrūko, nėr kuo gyvulių užkabinti.
2. segtukas plaukams susegti: Nupirk ir man porą kabinùkų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.