Kabarytis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis kalbėtojas, oratorius (dažniausiai su įgūdžiais ar iškilus).
Pavyzdžiai:
1. Jis buvo puikus kabarytis, įkalbingai įtikindavęs auditoriją.
2. Senovės graikų filosofai buvo ne tik mąstytojai, bet ir kabaryčiai.
3. Politinėje diskusijoje laimėjo patyrusiausias kabarytis.
Trumpai: Žodis vartojamas apibūdinti įtikinamą, iškalbingą žmogų, kuris gerai kalba viešai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.