justinis

Justinis – tai teisingumo, sąžiningumo, teisėtumo reiškinys arba veikimas, kilęs iš lotyniško žodžio iustitia (teisingumas). Dažniausiai vartojamas teisės filosofijoje arba teisės kontekste, nors gali būti ir bendresnėje prasmėje.

Pagrindinės reikšmės:
1. Teisingumo principas – veiksmų, sprendimų ar teisinių sistemų atitikimas teisingumo idėjai.
2. Teisėtumas – pagrįstumas teisės normomis ar etika.
3. Sąžiningumas – objektyvus ir doras elgesys.

Pavyzdžiai:
- Teisėje: „Teismo sprendimas turi būti justinis, t.y. pagrįstas įrodymais ir teisės normomis.“
- Filosofijoje: „Platonas justinį valstybės sandarą siejo su kiekvieno piliečio pareigų atlikimu.“
- Kasdienėje kalboje: „Jo elgesys buvo justinis – jis visada siekė sąžiningumo.“

Trumpai: Justinis reiškia teisingą, sąžiningą, teisėtą – dažniausiai kalbant apie teisę, moralę ar sprendimus.

Įrašas
Paaiškinimas	Justinis – tai teisingumo, sąžiningumo, teisėtumo reiškinys arba veikimas, kilęs iš lotyniško žodžio iustitia (teisingumas). Dažniausiai vartojamas teisės filosofijoje arba teisės kontekste, nors gali būti ir bendresnėje prasmėje. Pagrindinės reikšmės: 1. Teisingumo principas – veiksmų, sprendimų ar teisinių sistemų atitikimas teisingumo idėjai. 2. Teisėtumas – pagrįstumas teisės normomis ar etika. 3. Sąžiningumas – objektyvus ir doras elgesys. Pavyzdžiai: - Teisėje: „Teismo sprendimas turi būti justinis, t.y. pagrįstas įrodymais ir teisės normomis.“ - Filosofijoje: „Platonas justinį valstybės sandarą siejo su kiekvieno piliečio pareigų atlikimu.“ - Kasdienėje kalboje: „Jo elgesys buvo justinis – jis visada siekė sąžiningumo.“ Trumpai: Justinis reiškia teisingą, sąžiningą, teisėtą – dažniausiai kalbant apie teisę, moralę ar sprendimus.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.