"Jėvytis" reiškia silpnėti, nykti, prarasti jėgas (dažniausiai apie žmogų, augalą ar kitą gyvą būtybę). Tai veiksmažodis, vartojamas apibūdinti lėtą fizinio ar gyvybinio stiprumo mažėjimą.
Pavyzdžiai:
1. Žmogus:
Senelis ėmė jėvytis po operacijos.
2. Augalas:
Gėlės pradėjo jėvytis nuo per didelės saulės.
3. Perkeltine prasme:
Jų draugystė pamažu jėvosi.
Sinonimai: silpti, nykti, gesti, blogėti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.