jaunamergė

Jaunamergė – tai senovinis lietuvių kalbos žodis, reiškiantis jauna, neįtekėjusi mergina (mergauta, merga). Dažniausiai vartotas tautosakoje, dainose, pasakose.

Pavyzdžiai:
1. „Ei, jaunamergė, su raudonu vainiku“ (iš liaudies dainos).
2. „Gyveno kartą graži jaunamergė“ (pasakojimo pradžia).
3. „Jaunamergės rankos baltais pirštais“ (poetinis apibūdinimas).

Sinonimai: merga, mergauta, mergina, panelė (seniau).
Pastaba: Šiuolaikinėje kalboje vartojamas retai, daugiau literatūriniame kontekste.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'jaunamerge' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Jaunamergė – tai senovinis lietuvių kalbos žodis, reiškiantis jauna, neįtekėjusi mergina (mergauta, merga). Dažniausiai vartotas tautosakoje, dainose, pasakose. Pavyzdžiai: 1. „Ei, jaunamergė, su raudonu vainiku“ (iš liaudies dainos). 2. „Gyveno kartą graži jaunamergė“ (pasakojimo pradžia). 3. „Jaunamergės rankos baltais pirštais“ (poetinis apibūdinimas). Sinonimai: merga, mergauta, mergina, panelė (seniau). Pastaba: Šiuolaikinėje kalboje vartojamas retai, daugiau literatūriniame kontekste.