Jaukinyčia – tai švelnus, juokais pasakomas pavadinimas ar pravardė mylimam žmogui (dažniausiai vaikui ar artimam). Kilęs iš žodžio jaukus (mielas, simpatiškas).
Pavyzdžiai:
1. Ei, jaukinyčia, ateik čia! (kreipiantis į vaiką).
2. Kaip miegosi, mano jaukinyčia? (tėvai kalbėdami su kūdikiu).
3. Vis dar naudoji tą žodį? Juk jau suaugęs! – Na, bet jis man vis tiek jaukinyčia. (apie suaugusį vaiką).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.