jaučakis

"Jaučakis" – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis stiprų, raumeningą, dažnai apsiptusį vyrą (panašiai kaip "burokas", "buitis"). Gali turėti šiek tiek neigiamą atspalvį (pvz., apie grubų, nerangų žmogų).

Pavyzdžiai:
1. "Jis iš sporto salės išėjo tikras jaučakis – pečiai ploja."
2. "Nesiderėk su juo, jis toks jaučakis, gali įžeisti."
3. "Kaimynas – geras darbininkas, bet tikras jaučakis: duris užveria, kad sienos drebėtų."

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'jaucakis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	"Jaučakis" – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis stiprų, raumeningą, dažnai apsiptusį vyrą (panašiai kaip "burokas", "buitis"). Gali turėti šiek tiek neigiamą atspalvį (pvz., apie grubų, nerangų žmogų). Pavyzdžiai: 1. "Jis iš sporto salės išėjo tikras jaučakis – pečiai ploja." 2. "Nesiderėk su juo, jis toks jaučakis, gali įžeisti." 3. "Kaimynas – geras darbininkas, bet tikras jaučakis: duris užveria, kad sienos drebėtų."