įžaryti

.
žãryti, -ija (-yja), -ijo (-yjo), žàryti

1. smarkiai lyti, pliaupti: Lytus žãrija, t. y. džadija. Lietus žãrija in manę, o aš bėgu. Kad žãry [ja],
tai žãry [ja] ligi pat vakaro. Kas bus, kad kelinta diena neliauja žãryt? Lytus lyna, žãry [ja] sau taip smarkiai. Lietus kad duoda, kad žãrija. Kaip ėmė žãryt lietus, tai kaip iš viedro. Kaip ėmė lyt, kaip ėmė žãryt, nei kur pasidėt.

2. godžiai valgyti, kimšti, kirsti: Patiko, ka žãrijo tą šutynę, ta žãrijo! Mes nė į burną negaliam [imti],
o tas tik žãrija. Dažai bulbas tenais padažan, pridirbdavo, nereikia gi – kaip dabar kad lašinius žãrija. An gavėnios vis silkių pusbačkį parveždavo ir žãrija lig Velykų. Kad žãrija sausą duoną kaip norėdamas.

3. smarkiai pjauti, kirsti ar šiaip ką dirbti: Nu, žãrysiam [rugius] vėl. Jeigu rytoj bus graži diena, tai eisim rugių žãryt. Tai jau avižas žãriji? Jau pievas žãryt mes pabaigėm. Ka jau išsipagirioji, ta juo žãriji.

4. smarkiai mušti, lupti: Jis jąją žãrijo su virve, su pagaliu, t. y. mušo. Žãryk jo nugarą su rykštėmis, kad būtum kaip žarija, kad karščiu degtum. Ne be reikalo tėvas ir žãrija, kad neklauso. Ką tu padarei, kad tave tėtė taip žãrijo?. Žãrijas peštukai, ir ką jiem padarysi. Par dienų dienas žãrijas, i daba – rėkinas ir rėkinas.

5. smarkiai ką daryti (eiti, šokti, pūsti): Ogi, rupūžė, tiesiog ir žãrija per laukais in kluoną. Per kaimą žãrysi žãrysi ir rasi. Kaip ateina ant vakaruškos, vyžas numeta, basa žãri [ja]. Iš pasiutimo gryčion žãrija vėjas.

6. ištisai ar niekus kalbėti: Anas gali žãryt visokiais liežuviais. Žãrija kaip ubagas poterius.

7. šlapintis: Jis išejęs, užejęs už kerčios žãrija, t. y. męža. Jis taip kasnakt žãry [ja],
kad rykmetį visumet rasi po jo lova ilgiausią šliūžę. triesti: Tokio torto vasarą užėdęs žàrysi lig septinto vainiko.
apžãryti.

1. godžiai nuvalgyti: Žiūrėk, svečiai ir tortą jau gerokai apžãrijo.

2. apmušti, aplupti: Šiandien apžàrijo jį tėvas. Tėvas apžãrijo ir vėl nuvežė į mokyklą.
atžãryti

1. godžiai valgant atsigriebti: Tai atžãrijai ir už vakarykščią?. Na, vaikai, šiandie gerai atsižãrykit – rytoj pasnykas.

2. daug nupjauti, nukirpti: Tokį didelį kampą atžãrijo pyrago, kad aš niekaip nesuvalgiau. Stasiuk, eik atžãryk lopinį.

3. smarkiai primušti, prilupti: Aš tave pasiguldęs atžarysu.

4. trenkti, daužti: Kad atžãrijau šuniuo, tai dabar neloja ant savo žmogaus.
įžãryti. smarkiai sulyti: Teip inžãrijo lietus šieną, kad par kelias dienas neišdžius.
išžãryti.

1. godžiai išvalgyti: Argi tu vienas galėjai tiek išžãryt? Sveikas kaip ridikas: cielą bliūdą barščių išžãrijo.

2. išpjauti: Par dvi dienas ir išžãrijo pievą.

3. primušti, prilupti: Nusmaukė kelnes ir išžãrijo.
akìs išžãryti tiesiai pasakyti, išgėdinti: Aš prie visų akių tai vagilkai akìs išžãrijau.
káilį išžãryti prilupti: Už neklausymą reikia gerai su diržu išžãryt káilį. Kaip anas pačiupęs gerai káilį išžãris, tai žinos daugiau nelįst ant svetimą sodą.
nužãryti

1. smarkiai nulyti: Užejo debesis, ka nužãrijo, ta nužãrijo, visi pašaliai šlapi paliko. Užėjo nedidelis debesėlis, ale kad nužãrijo, tuoj visi klanai pilni.

2. nuėsti: Tai kad nužãrijo arkliai visą dobilų kertę – kaip britva nuskusta.

3. smarkiai nupjauti, nukirsti, nukirpti ir kt.: Par dieną nužãrijo lauką dobilų. Jau nužãrijau rugius. Par daug nužàriji burokus. Mun plaukus kirpyklo [je] taip nužãrijo, kad galva plika paliko. Parvažiuoja ir manoji, plaukus nusižãrijus!

4. primušti, prilupti: Ar nežinai: jei vaikas neklauso tėvų, iš mažens reik gerai nužãryti par šonus, tai ir paaugęs klausys. Kad aš paėmus žabą nužãrysiu jį, tai nerėks man čia!

5. užkirsti, užduoti: Kai nužãrysiu aš tau par kelnes, tai nelįsi svetiman sodan.

6. sėkmingai nupirkti: Ar gerai bus, kad nužãrysiu raudoną kepurę. Ot gerus čebatus nusižãrijau – visam gyvenimui užteks.
pažãryti. kiek papjauti: Pažãrysim šiandie rugius.
prižãryti.

1. daug privalgyti, prikimšti: Kad prižãrijom, tai prižãrijom vyšnių! Ot kad prižãrijom virtinių! | Kad prižàrijo pilvą, ir eina dabar puškėdamas. Galėjai prisižãryt tiek ir tiek!

2. daug pripjauti: Šieno prižãrijo bent keliom dienom. Prižàrijo didžiausią vežimą, arkliai nė iš vietos nepavelka.

3. primušti, prilupti: Vakar vaikus tėvas kad prižãrijo su pančiu. Prižãrijo, priskaldė ir net nežino už ką.

4. prišlapinti: O padalkos [bobutės drapanos] prižãrytos, tai šitą andaroką išbubiji išbubiji (išvelėji) .
sužãryti

1. godžiai suvalgyti: Sužàrija po puskilogramį lašinių, kur nebūs raudonas! Grybai neprapuls: tėvas paralkęs rytoj sužãris.

2. suduoti, supliekti: Sužãrysiu vytį paėmusi par tas kenkles, i žinosi. Kad sužãrijo su laza par sprandą!
užžãryti.

1. suduoti, supliekti: Tokiam reikėjo gerai užžãryt, tiek jis tai nė jaust nejautė.

2. gerai išsibarti: Kai pamatydavo pypkę įsikandę [sūnūs],
tai kad užžãrydavo [motina],
ta pypkė iš dantų iškrisdavo.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>žãryti, </b>-ija (-yja), -ijo (-yjo), žàryti<br/>1. <span class="explanation">smarkiai lyti, pliaupti: </span> Lytus žãrija, t. y. džadija. Lietus žãrija in manę, o aš bėgu. Kad žãry [ja], tai žãry [ja] ligi pat vakaro. Kas bus, kad kelinta diena neliauja žãryt? Lytus lyna, žãry [ja] sau taip smarkiai. Lietus kad duoda, kad žãrija. Kaip ėmė žãryt lietus, tai kaip iš viedro. Kaip ėmė lyt, kaip ėmė žãryt, nei kur pasidėt. <br/>2. <span class="explanation">godžiai valgyti, kimšti, kirsti: </span> Patiko, ka žãrijo tą šutynę, ta žãrijo! Mes nė į burną negaliam [imti], o tas tik žãrija. Dažai bulbas tenais padažan, pridirbdavo, nereikia gi – kaip dabar kad lašinius žãrija. An gavėnios vis silkių pusbačkį parveždavo ir žãrija lig Velykų. Kad žãrija sausą duoną kaip norėdamas. <br/>3. <span class="explanation">smarkiai pjauti, kirsti ar šiaip ką dirbti: </span> Nu, žãrysiam [rugius] vėl. Jeigu rytoj bus graži diena, tai eisim rugių žãryt. Tai jau avižas žãriji? Jau pievas žãryt mes pabaigėm. Ka jau išsipagirioji, ta juo žãriji. <br/>4. <span class="explanation">smarkiai mušti, lupti: </span> Jis jąją žãrijo su virve, su pagaliu, t. y. mušo. Žãryk jo nugarą su rykštėmis, kad būtum kaip žarija, kad karščiu degtum. Ne be reikalo tėvas ir žãrija, kad neklauso. Ką tu padarei, kad tave tėtė taip žãrijo?. Žãrijas peštukai, ir ką jiem padarysi. Par dienų dienas žãrijas, i daba – rėkinas ir rėkinas. <br/>5. <span class="explanation">smarkiai ką daryti (eiti, šokti, pūsti): </span> Ogi, rupūžė, tiesiog ir žãrija per laukais in kluoną. Per kaimą žãrysi žãrysi ir rasi. Kaip ateina ant vakaruškos, vyžas numeta, basa žãri [ja]. Iš pasiutimo gryčion žãrija vėjas. <br/>6. <span class="explanation">ištisai ar niekus kalbėti: </span> Anas gali žãryt visokiais liežuviais. Žãrija kaip ubagas poterius. <br/>7. <span class="explanation">šlapintis: </span> Jis išejęs, užejęs už kerčios žãrija, t. y. męža. Jis taip kasnakt žãry [ja], kad rykmetį visumet rasi po jo lova ilgiausią šliūžę. <span class="explanation">triesti: </span> Tokio torto vasarą užėdęs žàrysi lig septinto vainiko. <br/><b>apžãryti</b>. <br/>1. <span class="explanation">godžiai nuvalgyti: </span> Žiūrėk, svečiai ir tortą jau gerokai apžãrijo. <br/>2. <span class="explanation">apmušti, aplupti: </span> Šiandien apžàrijo jį tėvas. Tėvas apžãrijo ir vėl nuvežė į mokyklą. <br/><b>atžãryti</b><br/>1. <span class="explanation">godžiai valgant atsigriebti: </span> Tai atžãrijai ir už vakarykščią?. Na, vaikai, šiandie gerai atsižãrykit – rytoj pasnykas. <br/>2. <span class="explanation">daug nupjauti, nukirpti: </span> Tokį didelį kampą atžãrijo pyrago, kad aš niekaip nesuvalgiau. Stasiuk, eik atžãryk lopinį. <br/>3. <span class="explanation">smarkiai primušti, prilupti: </span> Aš tave pasiguldęs atžarysu. <br/>4. <span class="explanation">trenkti, daužti: </span> Kad atžãrijau šuniuo, tai dabar neloja ant savo žmogaus. <br/><b>įžãryti</b>. <span class="explanation">smarkiai sulyti: </span> Teip inžãrijo lietus šieną, kad par kelias dienas neišdžius. <br/><b>išžãryti</b>. <br/>1. <span class="explanation">godžiai išvalgyti: </span> Argi tu vienas galėjai tiek išžãryt? Sveikas kaip ridikas: cielą bliūdą barščių išžãrijo. <br/>2. <span class="explanation">išpjauti: </span> Par dvi dienas ir išžãrijo pievą. <br/>3. <span class="explanation">primušti, prilupti: </span> </span> </span> Nusmaukė kelnes ir išžãrijo. <br/><b> akìs išžãryti</b> <span class="explanation">tiesiai pasakyti, išgėdinti: </span> Aš prie visų akių tai vagilkai akìs išžãrijau. <br/><b>káilį išžãryti</b> <span class="explanation">prilupti: </span> Už neklausymą reikia gerai su diržu išžãryt káilį. Kaip anas pačiupęs gerai káilį išžãris, tai žinos daugiau nelįst ant svetimą sodą. <br/><b>nužãryti</b><br/>1. <span class="explanation">smarkiai nulyti: </span> Užejo debesis, ka nužãrijo, ta nužãrijo, visi pašaliai šlapi paliko. Užėjo nedidelis debesėlis, ale kad nužãrijo, tuoj visi klanai pilni. <br/>2. <span class="explanation">nuėsti: </span> Tai kad nužãrijo arkliai visą dobilų kertę – kaip britva nuskusta. <br/>3. <span class="explanation">smarkiai nupjauti, nukirsti, nukirpti ir kt.: </span> Par dieną nužãrijo lauką dobilų. Jau nužãrijau rugius. Par daug nužàriji burokus. Mun plaukus kirpyklo [je] taip nužãrijo, kad galva plika paliko. Parvažiuoja ir manoji, plaukus nusižãrijus! <br/>4. <span class="explanation">primušti, prilupti: </span> </span> </span> Ar nežinai: jei vaikas neklauso tėvų, iš mažens reik gerai nužãryti par šonus, tai ir paaugęs klausys. Kad aš paėmus žabą nužãrysiu jį, tai nerėks man čia! <br/>5. <span class="explanation">užkirsti, užduoti: </span> Kai nužãrysiu aš tau par kelnes, tai nelįsi svetiman sodan. <br/>6. <span class="explanation">sėkmingai nupirkti: </span> Ar gerai bus, kad nužãrysiu raudoną kepurę. Ot gerus čebatus nusižãrijau – visam gyvenimui užteks. <br/><b>pažãryti</b>. <span class="explanation">kiek papjauti: </span> Pažãrysim šiandie rugius. <br/><b>prižãryti</b>. <br/>1. <span class="explanation">daug privalgyti, prikimšti: </span> Kad prižãrijom, tai prižãrijom vyšnių! Ot kad prižãrijom virtinių! | Kad prižàrijo pilvą, ir eina dabar puškėdamas. Galėjai prisižãryt tiek ir tiek! <br/>2. <span class="explanation">daug pripjauti: </span> Šieno prižãrijo bent keliom dienom. Prižàrijo didžiausią vežimą, arkliai nė iš vietos nepavelka. <br/>3. <span class="explanation">primušti, prilupti: </span> </span> </span> Vakar vaikus tėvas kad prižãrijo su pančiu. Prižãrijo, priskaldė ir net nežino už ką. <br/>4. <span class="explanation">prišlapinti: </span> O padalkos [bobutės drapanos] prižãrytos, tai šitą andaroką išbubiji išbubiji <span class="explanation"> (išvelėji) </span>. <br/><b>sužãryti</b><br/>1. <span class="explanation">godžiai suvalgyti: </span> Sužàrija po puskilogramį lašinių, kur nebūs raudonas! Grybai neprapuls: tėvas paralkęs rytoj sužãris. <br/>2. <span class="explanation">suduoti, supliekti: </span> </span> Sužãrysiu vytį paėmusi par tas kenkles, i žinosi. Kad sužãrijo su laza par sprandą! <br/><b>užžãryti</b>. <br/>1. <span class="explanation">suduoti, supliekti: </span> </span> Tokiam reikėjo gerai užžãryt, tiek jis tai nė jaust nejautė. <br/>2. <span class="explanation">gerai išsibarti: </span> Kai pamatydavo pypkę įsikandę [sūnūs], tai kad užžãrydavo [motina], ta pypkė iš dantų iškrisdavo.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.