įvaurinti

vaũrinti (-yti), -ina, -ino. váurinti.

1. gaubti vaura, muturiuoti. .

2. krauti, dėti.

3. kreipti dėmesį, paisyti: Lankstyme (kaityme) reikia įsižiūrėti (gerai vaurinti) į sakimbūdį, laiką, skaičių.

4. drožti, kirsti: Vaũryk tokiam, mesk lauk, girtas.

5. šiurkščiai, piktai kalbėti.

6. be atodairos eiti, moklinti.
nė̃ vaũrės nevaũrinti. nieko ne (at) sakyti, nekreipti dėmesio: Tas nė vaurės nevaurina. Parvažiavusi dėl barimo barė Gustį, bet šis nė vaurės nevaurino.
apvaũrinti

1. apmuturiuoti, apvynioti, apraišioti. . Ana apsivaũrino galvą, t. y. apsirišo su vaura arba ragu ant kaktos.

2. apsiteršti: Apsivaũrinęs tas vaikas iki ausų – kai [p] dabar jį nuvalyt?!. I tu ma [n] tei [p] apsivaũryk su tuo piemeniu – eik eik, tik jau nejauna, jau proto turėjo.
įvaũrinti. daug ko įdėti, prikrauti: Man lašinių šmotą kad įvaũrino.
išvaũrinti.

1. ištraukti, išimti: Žiūrėk, kad kas pinigų iš kišenės neišvaũrytų! Kas man pinigus iš kišenės išvaũrino?

2. išsitepti, išsiterlioti: Nespėjai baltą drabužį apsivilkt – jau i išsivaũrinęs, net blizga. Kur teip visas išsivaũrinai, kaip dabar išsiplausi?!

3. bet kaip, nedailiai padaryti: Neįgudęs artojas čia tokias vagas išvaũrina. Jos. kepalai ne kokie išvaũryti.
nuvaũrinti (-yti).

1. nubraukti, užgauti: Tuo tarpu kaži kaip vadžios užkliuvo už nosies ir visą nosį nuvaurino. Pirštą nusivaũryt gali greit. Išvirtau ir nuvaũrinaus visą nosę.

2. nukirsti, nupjauti: Anas ką tik tą beržioką nuvaũrino. Nuvaũrino pusę kepalo duonos.

3. nueiti, numoklinti: Ans nuvaũrino kaip vaura kažina kur.
pravaũrinti. pramušti, praskelti, prakirsti: Aš tau kaktą pravaũrinsu su šakaliu už galavimos!. Pijokai kits kitam galvas prasivaũrino.
užvaũrinti (-yti).

1. sunkiai uždėti, užkrauti: Kad užvaũrino maišą – nė nepakeliu. Kad užvaũrino maišą javų ant kupros – net kojos linksta.

2. bet kaip, nedailiai ką padaryti: Užvaũrinai tokį baisų lopą, kad sarmata bus nešiot.

3. uždrožti, užkirsti: Ar negalėjai jam už tokį darbą užvaũryt per ausį?! Matyt, gerai užvaũrino, ka visas paakys pasmėlęs. Jis mun anąsyk gerokai par snukį užvaũrino. Reikėjo užvaũryt sprandą už tokį darbą.

4. šiurkščiai, piktai atsakyti, pakalbėti: Norėjau paklaust, kur ruošiasi važiuot, bet pabūgau, kad neužvaũrytų. Tas ubagas kad užvaũrino, tai tik bėk.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'ivaurinti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2021 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė
x