varvõlinti (-yti), -ina, -ino. varvolyti 1: Ką tu čia varvõlini (mezgi) , ka nemoki.
įvarvõlinti.
1. bet kaip įkalti, įkišti, įgrūsti: Invarvõlino kuolą į žemę.
2. įklimpti: Mes čia balėj kaip invarvõlinom, led išsilupėm.
išvarvõlinti. išvarvolyti: Kad išvarvõlino apykaklę – nėr kur dėt.
prisivarvõlinti. daug prisidėti, prisikrauti: Kad prisvarvõlis to medaus, kad net nesuėda.
suvarvõlinti. suvarvolyti: Suvarvõlino suvarvõlino (netikusiai numezgė) , ka negali nė pažiūrėt. Suvarvolis (suverps) storai, tai bus pančių.
užvarvõlinti.
1. nedailiai, bet kaip ką ant viršaus uždėti, prisiūti ir pan.: Užvarvõlino lopą, ka net britku pažiūrėt.
2. uždrėbti, užkrėsti: Skubi žmogus – kokį nors žydą ir užvarvõlini (užlašini rašalo) .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.