į́vardė.
1. įvardis 1: Vienaskaitos galininke nosinių balsių nerašome tiktai įvardėse mane, tave, save. Įvardė yra dalis kalbos, dėviama vietoje vardo. Įvardė yra tai kalbos dalis lankstomoji, užvaduojanti ar daiktavardį, ar būdvardį, arba gi ir skaitvardį. Įvardė aš sakoma aš ai.
2. pravardė (?): Mūsų Garbenis gavo tokią įvardę dėl to, kad buvo garbiniuotas kaip Krymo avinas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.