vam̃plinti (-yti), -ina, -ino. nemikliai eiti, žioplinti, vėplinti: Seni, kur tu vam̃plini, t. y. eini kur nereikia? Vam̃plina par miestą kaip galva pardaužta. Kad jau ir vam̃plini kaip pastipęs. Turėjau į Šakius vam̃plyt. Tik didžiausis bulius, kursai, įsiręžęs prieš tą ūžimą, vamplino, neišgelbamai vilnyse prapuolė.
atvam̃plinti.
1. ateiti vamplinant, atžioplinti: Ir atvam̃plino kaip ožys į rūtų daržą.
2. padaryti atvirą, žiojintį. . Atsivam̃plinęs nevaikščiok, paršalsi.
įvam̃plinti. įeiti vamplinant, įžioplinti: Tas veršis įvam̃plino pas karves, nagi dabar išvaryk.
išvam̃plinti. išeiti vamplinant, išvėbrinti: Vampla jau išvam̃plino, t. y. išėjo.
nuvam̃plinti. nueiti, nužioplinti: Žiūrėk, ka jis kur nenuvam̃plytų. Ėmė ir nuvam̃plino lyg niekur nieko. Susigėdo i nuvam̃plino kai plytą nulaižęs.
parvam̃plinti. pareiti, paržioplinti. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.