įtvilkyti

tvìlkyti, -o, -ė. tvilkýti, tvil̃ko, tvil̃kė;

1. pilant, liejant karštu ar verdančiu vandeniu valyti, plikyti: Su karštu vandenimi tvìlkyk paršą, ir nušus. Reik kiaulę tvìlkyti. Milžtuvę karštu vandeniu tvìlkyti.

2. pilti verdančiu vandeniu: Tvilkýta su kvynais skaniausia duona. Kad ana netvìlkyta, vis tiek ana nebūs toki skani duona. | Ji tvilkė arbatžoles.

3. kaitinant, šutinant gydyti: Su ta [kepure] par kiaurą vasarą tvilkė niežus savo.

4. kuo karštu žaloti, skaudinti: Kas karštybė pirties tos, negal sugreibti, dega, rankas tvìlko.

5. daigyti, kelti skausmą: Rėmuo širdį tvìlko. Rėmuo kad tvilko, gerk ąžuolo žieves, šermukšnių žieves ir viešnių žieves suvirintas. | Šnapšė širdį tvìlko. Klyksmas persmelks ir jos vaikų atmintį, tvilkys ją. dilginti: Tur ant savimi plaukus tvilkančius.

6. deginti, kaitinti: Pernai žiemą tai baisiai tvìlkė [radiatoriai],
o šį metą kaip gaidžio užpakalis.

7. šaldant skaudinti, gelti: Šaltis tvìlkė skruostus. Vė [ja] s kaktą tvìlko, akis suka iš kaltos, i gana. Rasa visą kelią tvilkė kojas.

8. plikant naikinti: Priviso blakių, reiks karštu [v] andeniu tvìlkyti. Kiekvienas ūkio valdytojas privalo juos. grandyti ir tvilkyti nuolat, nesiliaudamas, jei nenori, kad viską savo tinklu aptiestų.

9. mušti, duoti, pliekti: Kad aš tvìlkysiu į ausį, ir aprietėsi! Kad aš anam tvilkiáu par ausį, ans pipt ant žemės i gulia lyg paršas. šaudyti: Užsimetęs už kertės ans tik tvìlko, tik tvìlko.

10. Tiek ir tetvìlkė šį vakarą arbatą, t. y. daug gėrė.

11. smarkiai ką daryti: Pripuolė tą tiliponą tvìlkyti, skambinti į tą Klaipėdą.
akìs tvìlkyti iškalbėti, gėdinti: Mun akìs tvìlkė, kad nepakėliau muzikantų par vestuves.
aptvìlkyti.

1. apipilant, apliejant karštu ar verdančiu vandeniu nuvalyti, apiplikyti: Papjautą kiaulę aptvilkė verdančiu vandeniu. Uogas ir vaisius reikia aptvilkyti kiaurasamtyje verdančiu vandeniu.

2. įpilti verdančio vandens, apšutinti: Ka nori gerą duoną iškepti, reik miltus su verdančiu vandeniu aptvìlkyti. Aptvìlkau, apmaišau apmaišau i sudengu, lai pasalė [ja] kokią adyną pusantros, paskuo atmaišau [duoną]. Liuobam aptvìlkysma pelus, kuri karvė nebįkandanti pašaro. Spaliai buvo tūse pelūse; ka aptvìlkys, išmirko tie spaliai. Aš visumet aptvìlkytus pelus kiaulėms duodu, geriau ėda. Pašaras tur būti virintas arba aptvilkytas verdančiu vandeniu. | Pelenus aptvìlkėm ir su tokiais plovėm. Sėminų sugrūsi, apsitvìlkysi.

3. kuo karštu susižaloti, apsideginti: Keravokias, neapsitvìlkyk su kuo.
įtvìlkyti. smarkiai suduoti, sušerti: A nori, kad įtvilkyčio tau į žandą!?
ištvìlkyti.

1. pilant, liejant karštu ar verdančiu vandeniu išvalyti, išplikyti: Marti ištvìlkė kartoklį. Šildau vandens, reik puodus ištvìlkyti – matai, kokie prirūgę y [ra].

2. tvilkant sužaloti; išdeginti: Ištvilkiau akį sieros rūgščia. Kas [verdančiu] pienu ištvilkė sau burną, šis ir šaltą vandenį pučia.

3. tvilkant išnaikinti: Ans vien klausos, ką tie velniai sakys, ka ans tus vaikus anų ištvìlkęs. Čia visas kaimas, gal sakyti, kaip tvìlkyte yra ištvìlkytas, visi iškritę (išmirę) yra.
nutvìlkyti.

1. perliejant, perpilant karštu ar verdančiu vandeniu nuvalyti, nuplikyti: Su karštu vandenimi nutvìlkė ana paršą. Papjautą kiaulę po pirmu reik nutvìlkyti, o pasku nusvilinti.

2. tvilkant sužaloti, nudeginti, įskaudinti: Nutvìlkiau pirštą. Šie nutvilkyti, nuplikyti šaukdamys, cypdamys išmirė. Ir nudegino jam veidus, ir abi ranki nutvilkė. Spiritas nutvilkė gomurį. Kiekvienas kailinės skrandos prisilytėjimas tvilkyte nutvilko žaizdą. Netiesa man nutvilkė širdį. Nedėk į ugnį kumpą medį – vaikus nutvilkysi. Lekia kaip nutvilkytas. Mergina pajuto šiltą jo kvapą ant savo veido ir lyg nutvilkyta pasisuko. Nusitvìlkė su verdančiu [v] andeniu visą ranką. | Ka leji karštą dieną, juo tie morkai nusitvìlko.

3. nudiegti, nusmelkti: Skausmas nutvilkė visą ranką. Šita mintis nutvilkė jį skaudžiai, nes žmogus niekam nėra toks jautrus kaip meilei. Avarija… – nutvilkė mintis. – Reikia sustoti.

4. nušaldyti, nugairinti: Ledinis vėjas nutvilkė skruostus ir kaktą – buvo dargi malonu. nudilginti: Jūrės notrėlės tura grybų paveikslą, išleida ilgus plaukus, kurie nuotvilko kaipo notrėlės. Su dilgėle nusidilginau rankas, t. y. nusitvilkiau su notrynėmis.

4. apmušti, apdaužyti, nupliekti: Vagims vyrai virvėms ir lazdoms nugaras nutvìlkė. Kazokų smūgių nutvilkytas jos kūnas.
nagùs nutvìlkyti patirti nesėkmę: Užeis kumet [nedorėlis],
nutvìlkys nagùs, i žinos.
patvìlkyti. kiek tvilkyti.
pratvìlkyti

1. vietomis nutvilkyti.

2. greit pravažiuoti, prajoti, prabėgti.
pritvìlkyti. prišutinti, pritroškinti: Kiek aš anų čia pritvìlkiau….
sutvìlkyti.

1. suplikyti, apšutinti: Rūgštynes sutvilko ir apipila žvaktaukiais žiemai. Biškį liūbam sutvìlkysi, ir paliks saldrūgštė [duona].

2. nušaldyti.
užtvìlkyti

1. užpilti karštu ar verdančiu vandeniu, užplikyti: Aš liūb užtvìlkysu, aš plaksu tą duoną, plaksu, ta duona pabals. Tešla gera valgyti vien tik užtvilkius karštu vandeniu. | Užtvilkė drabužius, negal beišplauti.

2. užduoti, sušerti: Aš tam ponuo užtvìlkysu!


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'itvilkyti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2021 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė
x