įtvara

į́tvara. į̃tvara.

1. prietaisas (nendrinė ar skardinė juostelė arba geležinė grandis) dalgiui prie koto pritvirtinti: Juk dalgio be įtvaros neįtversi. Ans padarė dalgiuo į́tvarą. Pirkau gerą į́tvarą, jau dalgį įtvėręs tau užduosiu į kulnus. Negaliu šieno pjauti – įtvara atsileido.

2. virvė, kuria pririšama iena prie arklo (žambio) ar sutvirtinamos, suvaržomos jo dalys: Virvė, kuri suriša ienas su žambiu (žagre), vadinas į̃tvara.

3. (durų, lango) kengė, vyris: O tos durys senos – jos vos laikosi įtvarose. Laikydamasis už sutrešusios lango įtvaros, atsistojau basomis kojomis ant briaunos.

4. tai, kuo kas įtveriama, sustiprinama; sustiprinimai: Tarybiniai inžinieriai [kanalo] įtvaroms panaudojo originalias medinių rombo pavidalo vartų konstrukcijas. Dunda ir purtos mūro sienos ir gelžbetoninės įtvaros.

5. prietaisas: Tepimo įtvaros.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'itvara' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2021 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė
x