.
triūbúoti, -úoja, -ãvo. triūbyti:
1. Su triūbu triūbúok. Iš luobos išsisuka triūbą ir triubúoja. Rytą gale kaimo atsistoja ustovas ir triūbúoja su triūba. Tai dabar apie tą miestą eikit i triūbúokit. Jy nebegirdžia, anė kiek nebegirdžia – triūbom triūbúok! Kad bubiną muša, į ragą triūbuoja. Aukštais kalneliais vaikščiojo, aukso triūbelėmis triūbavo. Galiu miegot, nors tegul galu uodegos triūbúoja. Vienas triūbočius dviem triūbom triūbuoja. Senas senas seneliukas trim triūbom triūbuoja. Piemenėliai aveles, triūbuodami triūbeles: – Škin, kur eiste, žalmargėlės?
2. Toks didelis esi ir dar triūbúoji.
atitriūbúoti. pagriežti: Giesmeles attriūbavę.
įtriūbúoti
1. įtriūbyti.
2. įnikti triūbuoti.
ištriūbúoti. ištriūbyti:
1. An triūbos gražiai ištriūbúodavo.
2. Padainuok padainuok ar stiklinę ištriūbúok.
patriūbúoti. patriūbyti 1: Patriūbúoja triūbon, tai visi varo [gyvulius] laukan.
patriūbúok (kam)
į rū̃rą nieko nepadarysi: Patriūbúok katei į rū̃ra!
pritriūbúoti. pritriūbyti: Neblogo buvo avižienio kisielio, pritriūbúojam gerai.
sutriūbúoti. sutriūbyti 1: Tai jis, būdavo, sutriūbúoja ir tada varo gyvulius. Išeik rytų pusėn, sutriūbuok su šituo rageliu. Klebonas pastūmė Rapolui užkąsti, o pats vėl tiktai savo delną pauostė, garsiai sutriūbuodamas nosim.
užtriūbúoti. užtriūbyti 1: Sako, kad užtriūbúodavo, tai net bobos verkdavo. Pirma triūba užtriūbuosiu visiem sudiev sakydamas. Užtriūbavo karo triūba, šaukia brolius ant vainos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.