Įteisėjimas – tai teisės aktų arba teismų sprendimų priėmimas, kuriuo tam tikras veiksmas, elgesys ar santykis įgauna teisinį pagrindimą (tampa teisėtu, pripažįstamu arba reguliuojamu).
Pagrindinės reikšmės:
1. Teisėjimas – veiksmas pateisinti, suteikti teisėtumą (pvz., įstatymu).
2. Reguliavimas – įtvirtinti normas, tvarką.
3. Pripažinimas – oficialus patvirtinimas (pvz., teismo).
Pavyzdžiai:
- Įstatymas: Seimas įteisino lyčias santuokas (suteikė teisinį statusą).
- Teismas: Teismas įteisino vaiko tėvystę (pripažino teisėtu).
- Istorinis: 1990 m. Lietuva įteisino nepriklausomybės atkūrimą (teisiškai pagrindė).
- Kasdienis: Įmonės veiklos įteisinimas registruojantis (tampa teisėta).
Trumpai: įteisėjimas = teisinio pagrindo suteikimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.