Įteigimas – tai teisinis procesas, kai asmuo (įteigėjas) perduoda kitam asmeniui (įteiginiam) tam tikrą turtą ar teisę, dažniausiai nepadarydamas to savo testamentu, bet per gyvenimą, tačiau su sąlyga, kad įteiginis gaus turtą tik po įteigėjo mirties. Tai tarpinė forma tarp dovanojimo ir testamentinio palikimo.
Pagrindiniai bruožai:
- Turtas perduodamas gyvo įteigėjo, bet įteiginis juo gali disponuoti tik po įteigėjo mirties.
- Įteigėjas išsaugo teisę naudotis turtu iki mirties.
- Sutartis gali būti atšaukta įteigėjo noru.
Pavyzdžiai:
1. Nekilnojamas turtas: Senelis įteikia butą anūkui, bet gyvena jame iki gyvenimo pabaigos.
2. Indėlis banke: Tėvas įteikia sūnui banko indėlį, tačiau iki mirties gali išsiimti iš jo pinigus.
3. Vertybiniai popieriai: Motina įteikia akcijas dukteriai, bet iki mirties gauna iš jų dividendus.
Svarbu: Įteigimas Lietuvoje reguliuojamas LR Civilinio kodekso (6 knyga, 31 skyrius).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.