tãtinti (-yti), -ina, -ino. tàtinti (-yti).
1. mušti, kulti, tvatinti: Atsikeli rytą anksčiausiai, lig dienai tãtysi tãtysi, tãtysi tãtysi tuos pačius su kultuvais. | Čia ta bobelė, atsisėdi, dalgis ant kelių, ir tàtini sau. kalti: Jonas baigia tãtyt bačką. kirsti. Tàtyk tàtyk, ko lauki!
2. greitai eiti, bėgti, joti: Kur tãtini kaip vejamas?
3. krėsti, drėbti: Tãtink čia tą košę – kas aną ės!
4. tuštintis, laukinėtis: Gerai lauke: atsistojai už toros i tãtink. Nu ir tãtina! Kiek čia ta karvė tãtins!
5. tatėti, plepėti, taukšti: Tãtina i tãtina be jokio parstojaus – kaip jai liežuvis nepasmilksta.
aptãtinti. apteršti išmatomis, apdergti: Karvės aptãtino takus.
atitãtinti. greitai atbėgti: Tatinte atitãtinau, kai dažinojau, kad sergi.
įtãtinti. gerokai įmušti, įkirsti, įkrėsti: Įtàtino taip, ka ilgai gulėjo pasliaukas.
ištãtinti. išpasakoti: Rykštes pamatę, vaikai išsigando ir viską ištãtino.
patãtinti.
1. priteršti: Patãtino karvė ant pat tako. Šėmargė patãtino cielą petelnę.
2. susikompromituoti, apsidergti: Mergytė jauna pasitatino, užpečkė [je] lopšį pasikabino.
pritãtinti.
1. primušti, prilupti: Pritàtino nelabiejai vaikelį kaip obūlį. Saugokitės, kad jūsų nepritàtytų.
2. pridėti, prikrauti: Pritàtino mėsos pilną kubilą, valgis ausis kratydami.
3. pridergti, priteršti: Gyvolius įleidai į kiemą ir pritãtino pilną kiemą.
sutãtinti. supliekti, sumušti: Arklį [čigonai] atverta aukštynelką, sutãtina papilvę su lenta – ir yra „riebus“.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.