įtaškyti

.
taškýti, tãško, tãškė. tėkšti.

1. daryti, kad tikštų kokio skysčio purslai, lašai: Mažoj įlankėlėj maudėsi pulkas vaikų ir linksmai šūkaudami taškė vandenį. Kiškis bėgdams balas tãškė. Kam ant stalo pieną taškái? Šluotą pasidirbo ir tãškė nuodus [musėms]. Vargs [seniau],
purvą taškýs – nė sirgs, nė nieko [vaikai]. Vėjas šniokščia taškydamas lytaus ir sniego lašus. Prakaitą tãškė, ale plikų meisų nerodė (nesinuogino), a karšta, a ne. Risčia jojant tãško. Tai ūsuotasis kalvis, mosuodamas kūju, taško žiežirbas. [V] andenį vežant diečkon lentelę anmesdavo, tai nestaškýdavo, nesplakdavo. Tãškos purvai nuo kojų arklio, nuo tekinio. Mušės, kraujai taškės. Kap davės lapė miškan čia per balą, tai vanduo tiktai tãškos, kap lekia. Kokios skanios silkės buvo senovė [je] – taukai taškýdavos iš nugaros. Kai duosme valgyt raugienę, tik tãškos bliūdas. Valgo batvinius, net tãškos. Net iš lovių tãškos, kai ryja kiaulės. Ateina rudinelis – purvynai taškýsias. būti aptaškomam: Bėga kraujas – sienos tãškosi.

2. šlakstyti, laistyti ką kuo: Kainas šaudė iš džiaugsmo aukštyn ir taškė praeivius raudonu purvu. Išeina spiečius, tai tãško vandeniu, kad toli neskrist. Bangos putodamos šoko ant pylimo ir taškė namelius. Vaikai, liaukitės su vandeniu taškýties! Nestãškai, regi, kad žmones eima. Kilo vėtra, bangos daužės, baltom putom taškės. Tiltas, žemai upelis pro akmenis sidabru taškosi, šneka.

3. nesmarkiai lyti, lašnoti: Nelyja, ale ben kiek tãško. Lietus buvo pradėjęs taškýt. Nelyna, tik taip tãškos. Vieną dienelę prasitūrėjo nelijus, o šiandien i vėlek tãškos. Lijo lijo, tãškės tãškės – ir slenkstis supuvė. Tãškosi kasdien.

4. pūškintis, pliuškenti: Mituvoje dar kelerių metų būdamas taškiausi, o paūgėjau – ir drožiame prie Nemuno. Avis įkrito į griovį, tãškos i burbuliuoja. Pasisėmė sklidiną kibirą vandens ir ėmė taškytis, praustis. Pliurzoties, taškýties (skalbtis) boboms tik paduok! Mazgot drapanas ir kieme galima, nėra čia ko taškýtis gryčioj. Duosiu galvon, tai net velnias batviniuos taškỹsis!

5. purškiant, krečiant kuo dengti: Motriškos po sodną obelis moliais taško. Arklys buvo lygu taškýtas, kad juodas pradeda balti.

6. eiti šlapiu keliu: Kur ne kur sublerba žydai taškydami ant namų.

7. mėtyti, svaidyti: Įsiutęs pradėjo viską nu stalo taškýti. Kaži ką meta, taško iš vežimo. Skubėjo, skuto, taškė į vandenį bulbes, net aslą pritaškė. Taško kortas (lošia kortomis) dieną naktį ir niekus tauzija. Jaunas i pyragą taškei, o pasenęs nei duonos neturi. mėtyti, svaidyti kuo į ką: Jaunesnieji užniko mergas velėnomis taškyti, ir tos nepasiduodamos laidėsi priešais. sklaidyti į šalis, blaškyti: Dantinė mašina tãško grūdus, išplaka į šalis. O ir pririšo bėrą žirgelį prie alyvos šakelės. Ei, tãškė blaškė bėras žirgelis prie alyvos šakelės. Senio pėdas vaikščiotąsias šluotele taškysiu, o žodelius kalbėtuosius į vyželę pysiu. Iš pradžios mašina neduodavo kult – grūdeliai taškosi (barstosi) .

8. mušti: Už ką tave tãškė tėvas? Girtas kaip žvėris, namon parėjęs, mušė, taškė pačią! Kraujai eina, čirškia, o jį vis dar tãško. Oi, bobel, netaškýk vyro ausų – visumet ras priplaikesnių. Poni buvusi nedora – per ausis taškiusi, rykštėmis tvojusi. | Ai tãškė blaškė pušų šakelės mano skaisčius veidelius. Čia vieną dieną snukius tãškos, čia kitą dieną vėl geruoju. Tinai viduo karas, tãškos svietas. pliauškinti: Nieko nebenusitveri, tik su čigonais delnus taškyti [mainikaudamas arkliais].

9. daužyti, trupinti: Vyresnysis sūnus Beržas buvo toks stiprus, kad miške ąžuoline buože taškydavo kelmus. Anglų orlaiviai taškė vokiečių miestus.

10. daužant ką daryti (kulti, velėti ir pan): Ir aš taškýdavau (velėdavau) ant lentos pasidėjus. Linų saują rankoj laiko ir tãško. Moterys tãško linus. Tãško kol žalius javus – a tura proto?!

11. trankytis. Tãškos perkūnas, žaibai.

12. švaistyti, eikvoti, mėtyti (ppr. pinigus): Nemoka muno vaikai piningo taupyti: į kairę, į dešinę tãško. Niekams netaškýk pinigų. Tãško piningus ta viendienė, nieko netura. Netaškýkias taip su piningais, ne dvare sėdi! Ne gaspadinė – tãškos su ėdimais į visas puses.

13. šiurkščiai, piktai šaukti, bartis, draskytis: Piktumėlis žmogaus! Kad ėmė taškýtis, misliau, kad ir langus ištrupins. Pajudyk ją, tai kap paplavų statinė ims taškýtis.

14. vargti: Jis vienas tãškos tãškos, dirba nuo ryto lig sutemos. Vyras pabėgo, tie alementai tik susiėdymas – tik murdomos, taškomos.

15. godžiai valgyti: Talka kad tãško, tai tãško parpelius! Jau aš gerai valgau, ale tu ir už man geriau taškaĩ. Taškýkit, vaikeliai, sriubą, kol neataušta.

16. ištvirkauti: Gėrė velnienė i su vyrais tãškės.
myžalaĩ tãškosi po gálvą. Myžalaĩ tãškos po gálvą.
žõdžiais taškýtis užgauliai, įžūliai kalbėti: Kas kiek, ji ir tãškosi žõdžiais. Skaudu, ka taip vaikas žõdžiais tãškos.
aptaškýti.

1. aptėkšti: Su šlėktuvu arba taškytuvu aptãškė jis tiškais. Neik tęjauka – aptaškìs. Važiavo mašina pro šalį ir aptãškė drabužius. Man visą kad aptãškė – ir ranką, ir suknelę. Smetoną išvertė, puodelį sudaužė, muni patį aptãškė! Visas vežimas buvo aptaškýtas purvais. Traktoriai apvažiavo, aptãškė [amoniakiniu vandenimi] – kas augs! Kai rėkia, būdavo, seilėm aptãško. Net buvęs mūras aptaškýtas krauju nuo baudžiaunykų mušimo. Silkes aliejum aptãškė ir valgo. Mano atlagai apsitãškę, net bjauru. Vandens pilną viedrą benešdama, padelkas apsitaškiáu. Parėjo maknotas, visas apsitãškęs purvais. Jis seilėmis apsitaškė. Tokiam, žalty, dėjai į mutlaižę, ka apsìtaškytų [kraujais] ! Apsitãškius, ką kaime. aplink taškyti, apipurkšti. prastai išdažyti: Mūrino sieną, dažė – tik aptãškė.

2. apibarstyti: Šaudė iš toli – tik suodžiu aptãško. Visą rugių lauką septyniais pūrais aptãškė (apsėjo) .

3. taškais nusėti, nudėmėti: Bizdėlės aptãškė kojas.

4. apmušti, apipliekti: Su botagu aptãškė raitas – i visa bausmė [už javų išganymą].

5. apdaužyti, aptrupinti: Londono mieste vokiečių bombomis aptaškyti pastatai.

6. didumą nudirbti: Noriu dar apstaškýt su darbais.
purvaĩs aptaškýti apkalbėti: Lig smerčio nedovenosu anai, kam be reikalo muni purvaĩs aptãškė.
atitaškýti

1. ateiti, atbėgti, atplaukti taškantis: Akis ištempę įžiūrėjo kažin ką visu greitumu atataškant į juos. | Jonas tuoj išgirdęs, kad per vandenį atūž [ia] liauka (srovė), atitaško. Karvė atsitãško par vandenį.

2. tykštant atsimušti į ką: Kulka dzinkt per langą, žiūrim – pusė galvos nunešta, akys ir smegenys į sieną atsitaškę.
įtaškýti

1. įlašinti, įtrėkšti: Įtaškýk truputį (lašelį) pieno, vandens į pieną.

2. įsileisti taškyti.

3. įkirsti, suduoti: Būt paėmęs gerą bizūną, gerai intãškęs, būt visa gerai buvę.
ištaškýti.

1. ištėkšti 1: Aš ištaškiaũ visą vandenį su tėkštuvu. Kaip davė lėkštėn, ir viską ištãškė. Mūs balą varlės ištãškė, baigia džiūt. Numyniau takelį į vieškelėlį, ištaškiau upelę į purvynėlį. | Ogi, karui prasidėjus, smegenis jam ištaškė (suskaldė galvą) . Apdenk, kad neišsitaškýt nešant pienas. Vanduo išsitaško toli į krantus. | Smaginys visi išsitãškė, i gatavas.

2. visą iššlakstyti kuo: Atalėkė to boba iš ligoninės, ištãškė ta smarve visa. Bėk, žirgeli, bėk, juodbėrėli, parnešk brolio manderėlį. Aukseliu siūta, sidabru vadžiota, juodu krauju ištaškyta.

3. išmėtyti, išsvaidyti, išblaškyti: Parejo girtas, visus stotkus po trobą ištãškė. Kiek tų batelių ištaškýtų pasieniais! Ištãškot, išmėtot, patys nežinot kur, tai ir nerandat. Ištãškė kojom visus viščiukus lėkdamas. Kap šoko iš skruzdėlyno [šernas],
visas skruzdėles ištãškė. Visi šungrybiai išspardyti, ištaškýti. išdraikyti, išdraskyti: Kai išpjaunu, moterys su grėbliakočiais ant šalis ištãško. Sūkurys užejo ir ištaškė kupsną [šieno]. O to kumelė su ragana lėkė ir lėkė, kol tik visą ją ištaškė po laukus ir pievas. Melioracija ištãškė, išvarpė pievas. Jų sodyboj dabar ištaškýta (išardyta) viskas. išbarstyti į šalis: Palaikis šautuvas ištaško šratus. Ši uzboną alaus turėjusi – triekš anam su tuo uzbonu į kramę, ka ir šukės išsitãškiusios. Grūdai išbyra agregate, išsitãško. Mūsų kaimas labai išsitãškęs (padrikas, išsimėtęs, viena sodyba toli nuo kitos) .

4. sudaužyti į gabalus, sutrupinti: Girtas parejęs pats savo langus ištãškė, išmaišė. Tai avarija – vežimas visas ištaškýtas! Rokas pylė šūvį po šūvio, kol pagaliau ištaškė butelį į druzgus. Perkūnas ka devė į ąžuolą, ka ans ir išsitaškė. Perkūnas sugrumėjęs ir trenkęs į tą akmenį, kuris į šipulius išsitaškęs.

5. išvaikyti, išgainioti: Girtas, mietą pasigavęs, visus iš trobos ištãškė. Viščiokai tik ištaškýta visi, išvejota [vanagui praskridus]. priversti išsiskirstyti, išvažinėti kitur gyventi: Ištãškė, išvejojo šeimyną [pamotė]. Ištãškė, išblaškė visus vaikus, viena gyvena. Išsiblãškę žmonės, išsitãškę visi.

6. grumiantis smūgiais išblaškyti, įveikti: Tegul tik man ažkliudo, tuoj visus ištaškýč. Kai susmušdavom, tai mes su juo visus ištaškýdavom. Vieną į sieną, kitą į sieną – ir ištaškiaũ miesto bulkinaičius. Baisiai stipras buvo bernas – vienas visus ištaškýdavo. Jis grūmęsis kaip liūtas. Kelis kartus ištaškęs jį apspitusius žandarus ir saldotus. Kartais be kalavijų, be šarvų, vienomis metalinėmis buožėmis mūsų pulkus ištaško.

7. pridaužyti, išpliekti: Ištaškýk jį per ausis. Supykau, ištaškiaũ snukį jam i nuėjau sau. Jei brolį turėčiu, ištaškỹtų auses [vyrui],
i nebsprogtų. Ištaškysiu per snukį su tuo lementoriu, tai žinosi! Ištaškýk subinę, i klausys. Ištaškė pelėda žvirbliui par ausį. Išsitãško par auses i vėl bučiuojas. išmušti, nužudyti: Augina [vaikus],
rūpinas, ateina tokia diena – ištãško, ne kaulelių nebsurenka. Karas jaunimą ištãško. Tokį velnią tik ištaškýt, ką gi!. Kitą kartą parlūžo dumplekė, mažne išsitãškėm visi, ka devėm daržinė [je]. užpuolus suplėšyti, išdraskyti: Vilkas sugriebia ir ištaško avis.

8. daužant ką padaryti (iškulti, išvelėti): Ištãškė javus anksčiausiejai, dar nesukietėjusius. Nerūpės tau, seserėle, žlugtelį žlugtuoti, išskalbs ištaškys ir ant nugarėlės. Reikia ištaškýt linus.

9. iššvaistyti, išeikvoti: Ką tėvas par visą amžių uždirbo, sūnus suspėjo par metus ištaškýti. Ištaškyti greit gali, ale reik ir sukrapštyti. Savo algą ištãško visokiems niekams. Pardeviau trobas – piningus ištãškėm, i viskas. Tokius turtus ištãškė, baisu pagalvot. Neleida ištaškýti viso turto giminės. Penkioleka kiaušinių ištaškiaũ (suvartojau) . Ką čia be reikalo ištaškýsi tą pieną, tai duodam į valdžią. | Kiek sveikatos ištãško draskydamos žmogus, sunku apsakyti!. Išsipardavė, išsitaškė ir išvažiavo į miestą. Išsitãškė, o dabar jau skolinas.

10. drąsiai išsakyti, išrėžti: Parėjęs jis ištaškė pasipiktinimą Dapkui. Išsitaškęs Kanopa pastebėjo, kad jo puolamas Kajetonas nė nemano jaudintis dėl to.

11. godžiai išvalgyti: Svečias tris bliūdus kopūstų ištãškė. Seniokas ištãškė puodynę pieno.
bãlos ištaškýtos (kieno). Jos bãlos neištaškýtos: į šoną – nė krust.
dantìs ištaškýti užduoti per veidą: Susičiaupk – dantis ištaškysiu!
nutaškýti.

1. aptaškyti 1: Nutãško karvės su uodegoms, i tiek. Palijo – esam nutãškomi; gydra – dulkėse skandinami. Visi purvais nusitãškę, sušilę, paraudę tartum burokai. Kol pas tave par purvynus atbridau, lig pat šakumo nusitaškiau. Paskui mazgojo langus, suolą, stalą, – rankoves atsiraičiusi, vandeniu nusitaškiusi, išraudusi.

2. padaryti taškuotą, išmarginti (taškeliais): Visas sienas žaliais taškeliais nutãškė. | Lašiša y [ra] tokiais taškeliais nutaškýta.

3. ištepti, išmurzinti: Nutaškýtos sienos bendrabučiūse, – svietas be stroko gyvena. Į turgų nusitãškęs nevažiuosi, niekas nu tavęs maisto nepirks. Nusitãškiusios motriškos, tvarkykiatės!

4. taškant nueiti, nubėgti: Žmoneliai nuskubėjo, nutaškė per purvynus miestelio linkui. Mažieji vaikai, nusigandę didžiausio savo priešo žąsino, spruko į vidų, didieji nusitaškė gatve. Į mokyklą kol nusitãško, pareina kelios valandikės. Kol nusitaškýsi, tiek terasias. Nuburzgia, nusitaško sunkvežimis į Avilionis.

5. numėtyti, nusvaidyti: Vėl viską nutãškė nuo stalo.

6. nulipdyti, nudrėbti, nukrauti: Pečius būdavo iš molio nutaškýtas. Kiek aš tų vežimų nūtaškýdavau, nūkraudavau!

7. daužant ką padaryti, atlikti (ppr. iškulti): Linų saujas nutãškė su kultuvėmis. Šit pas mane linų nebrauktų liko… Ateitum, kaimyne, nutaškytum juos.

8. nupasakoti: Jis gražiai nutãško.
pataškýti.

1. palaistyti, pašlakstyti kuo: Aslą pataškýk biškį – nedulkės šluonant. Pataškýk aslą šluodamas, kad dulkės nerūktų. Silkes motina sutaisinėjo su baltais svogūno griežinėliais, o iš viršaus pataškydavo dar aliejum. Aš jums, varlamušiai, pasitaškysiu su vandeniu! Vandeniu švęstu pasitaškome. taškant pamarginti: Pataškýta [sienos] viena spalva. Pamargytas, pataškytas, krosa margai patepliotas. Ka nori, su tuo vašku pataškýk, nu ir išeina tokie margučiai ka baimė! | Birželio pradžioje volungėlė padeda 3 – 4 baltus, juodai ir rudai violetinėmis dėmelėmis pataškytus kiaušinėlius.

2. pasklisti purslais, ištikšti: Net kraujai pastãškė. Pastãškė riebuliai – tik neišmečiau torelkos iž rankų. Pro tamsą miškan nupliumpsėjo, nat purvynas pastãškė. | Meška kai šoko iš pušies, net vėdarai jos pastãškė (išvirto) . Galva visa sutrupėjo, net smagenys tik pastãškė.

3. taškantis palakstyti: Leisk vaikuo pasidžiaugti: negyniok po klanus pasitaškýti. paskleisti purslus: Akmuo leka pasitaškýdamas, pasprigęs iš geros rankos.

4. truputį palyti: Kur čia tie keliai nedulkės, kad tik biškį patãškė, o tikro lytaus ir nebuvo. Kelmokėlis [debesų] toks užejo; kol nueis, ir patãško.

5. nuo smūgio pabirti į šalis: Tik davei [tokį laikrodį į žemę],
kad blyzgės pastaškýt.

6. mėtant padėlioti, paduoti: Patãškė po dešros gabaliuką, uogų pakišo – nieko nevirė.

7. palupti, pamušti: Pataškeĩ par šikinę, tegu žinos!

8. išleisti, išeikvoti, iššvaistyti: Tik pataškiaũ ir parvažiavau dyka klešne.

9. godžiai pavalgyti: Kad patãško mėsos, tai nat!
partaškýti. sunkiai, taškantis pareiti. . Vidurnaktė [je] par purvynus parsitãškėm.
prataškýti. praleisti, prašvaistyti, išeikvoti: Pratãško, pralaisto pinigus nežinia kur. Neprataškýk visos algos – žiemą neturėsi ko valgyti.
pritaškýti.

1. prilaistyti, prišlakstyti, pridrabstyti: Kas prymenę pritãškė? Kiaulės pritãško namelį, pridirba, mėšlo priverčia. Pritãško prieangį jovalo – nulekia, atvaro kiaules. Žvakių yr apdegta apie grabą – pritãško vaško. Krūvelėmis pritaškyta šviesių geltonų taškų – purienos žydi!. Stabulė be taurių prisitãško purvo. Vopną plakdamas, prisitaškiaũ sau akis.

2. primėtyti, prisvaidyti: Anas čia tiek tų šaukštų pritãškė.

3. pridėti, prikrauti: Pritaškýta rąstų kaip silkių bačko [je].

4. primušti, pridaužyti: Juk tas vyras pačią suvisu pritãškė. Pritãškė tą žmogų [plėšikai],
mažai gyvą paliko. Gelbėkit! mano vyras primušė, pritaškė mane, sveikatą atėmė.

5. daug, pakankamai priblaškyti: Mane vėjas pritãško gana į šalis.

6. daug privalgyti: Kad pritaškiaũ blynų su taukais, net šleikštu!

7. prisidaryti: Prisitãškiusi skolų, pusė Kuršėnų urzga.
smurgų̃ pritaškýti priverkti: Kiek tada smurgų̃ tų reikės pritaškýti!
raztaškýti. sutrupinti, sudaužyti: Kai daviau plozu in žvyriaus, tai, sakiau, kelius gal raztaškiaũ.
sutaškýti.

1. sušlakstyti, sulaistyti, aptaškyti: Sutaškeĩ drabužius. Gerai, kad rudinę pasiėmiau – būtų sutãškę, suliję. Ir sutaškė trinytėlius su juoduoju dumblužėliu. O ir sutãškė juods purvynėlis mano brangias sukneles. Parbėga žirgelis, parneša mandierėlę, visą kraujais sutaškytą. Vilniaus mūrai raudonuoja krauju sutaškyti. Kas tur brangų rūbą, teip labai rūpinas, idant jo nesutaškýtų, nesuteptų. Vaikai namo atėjo vandeniu susitãškę. Gražiai ėsk, nesusitaškýk!

2. sudaužyti, sutrupinti: Tą akmenį perkūnas sutãškė. | Sutãško bet kaip (sukapoja) meisą – kaulas ne kaulas, ginsla ne ginsla.

3. suduoti, užduoti, sušerti: Kap sutãškė tada arklį bizūnu! Kad sutaškýsiu per ausis, greit nueisi urduliais! primušti, pridaužyti, sudaužyti: Parvežė sumuštus, sutaškýtus į ligoninę, i mirė. smarkiai sužaloti: Abudu [motociklininkai] ligoninėj mirė, nieko nebeliko – sutaškýti. išžudyti: Užmušo, sutãškė, kad ui! Tas kardą kai griebė i sutãškė visus.

4. godžiai suvalgyti: Matai, rėkėt, kad daug priviriau, ė sutãškėt kaip už ausų.
užtaškýti.

1. visą apšlakstyti, aplaistyti, apdrabstyti kuo: Ažutaškyt, ažudrabstyt. Purvynai kieme, i langai užtaškýti. Visą priemenę ažtãškė smetona plakdama [sviestą]. Kurmonas jom nukirto visas galvas ir visas sienas kraujais ažutaškė. Neužtaškýk lempą, eik šalin! Su puodu akis anam užtãškė. Neik tinai į miestą – snargliais vaikai užtaškýs. Degti arba išdžiovinti gaminiai apliejami, užtaškomi, tepami teptuku. Gaidys plast plast suplasnojo su sparnais ir akis užtãškė [plunksnomis]. Putrą begyniodama ir akis užsitaškiau. I teip akys užsitaškýs [srutomis],
ka reiks iš būdos išvaryti [kiaules]. kiek užtėkšti, užšlėkti ko ant ko: Užtaškýk šalto vandens ant burnos, matysi, nualpėlis ir atsigaus tujau. Anoks čia laistymas: vieną viedrą vandens ant trijų burokų ežių užtãškė ir mislija, kad palaistė. Neužtaškýk, gražiai rašyk. Taukų ant pat marškinių krūtinės užsitaškiau. Lis, man jau užsitãškė. Jų kraujas ant mano rūbų užtaškėsi.

2. aptrankyti, apdaužyti: Užtãškė antakius patėvis posūniuo.
akìs užsitaškýti nusigerti: Kožną vakarą muno vyrelis pareina numo akìs užsitãškęs.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'itaskyti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>taškýti, </b>tãško, tãškė. tėkšti. <br/>1. <span class="explanation">daryti, kad tikštų kokio skysčio purslai, lašai: </span> Mažoj įlankėlėj maudėsi pulkas vaikų ir linksmai šūkaudami taškė vandenį. Kiškis bėgdams balas tãškė. Kam ant stalo pieną taškái? Šluotą pasidirbo ir tãškė nuodus [musėms]. Vargs [seniau], purvą taškýs – nė sirgs, nė nieko [vaikai]. Vėjas šniokščia taškydamas lytaus ir sniego lašus. Prakaitą tãškė, ale plikų meisų nerodė <span class="explanation"> (nesinuogino), </span> a karšta, a ne. Risčia jojant tãško. Tai ūsuotasis kalvis, mosuodamas kūju, taško žiežirbas. [V] andenį vežant diečkon lentelę anmesdavo, tai nestaškýdavo, nesplakdavo. Tãškos purvai nuo kojų arklio, nuo tekinio. Mušės, kraujai taškės. Kap davės lapė miškan čia per balą, tai vanduo tiktai tãškos, kap lekia. Kokios skanios silkės buvo senovė [je] – taukai taškýdavos iš nugaros. Kai duosme valgyt raugienę, tik tãškos bliūdas. Valgo batvinius, net tãškos. Net iš lovių tãškos, kai ryja kiaulės. Ateina rudinelis – purvynai taškýsias. <span class="explanation">būti aptaškomam: </span> Bėga kraujas – sienos tãškosi. <br/>2. <span class="explanation">šlakstyti, laistyti ką kuo: </span> Kainas šaudė iš džiaugsmo aukštyn ir taškė praeivius raudonu purvu. Išeina spiečius, tai tãško vandeniu, kad toli neskrist. Bangos putodamos šoko ant pylimo ir taškė namelius. Vaikai, liaukitės su vandeniu taškýties! Nestãškai, regi, kad žmones eima. Kilo vėtra, bangos daužės, baltom putom taškės. Tiltas, žemai upelis pro akmenis sidabru taškosi, šneka. <br/>3. <span class="explanation">nesmarkiai lyti, lašnoti: </span> Nelyja, ale ben kiek tãško. Lietus buvo pradėjęs taškýt. Nelyna, tik taip tãškos. Vieną dienelę prasitūrėjo nelijus, o šiandien i vėlek tãškos. Lijo lijo, tãškės tãškės – ir slenkstis supuvė. Tãškosi kasdien. <br/>4. <span class="explanation">pūškintis, pliuškenti: </span> Mituvoje dar kelerių metų būdamas taškiausi, o paūgėjau – ir drožiame prie Nemuno. Avis įkrito į griovį, tãškos i burbuliuoja. Pasisėmė sklidiną kibirą vandens ir ėmė taškytis, praustis. Pliurzoties, taškýties <span class="explanation"> (skalbtis) </span> boboms tik paduok! Mazgot drapanas ir kieme galima, nėra čia ko taškýtis gryčioj. Duosiu galvon, tai net velnias batviniuos taškỹsis! <br/>5. <span class="explanation">purškiant, krečiant kuo dengti: </span> Motriškos po sodną obelis moliais taško. Arklys buvo lygu taškýtas, kad juodas pradeda balti. <br/>6. <span class="explanation">eiti šlapiu keliu: </span> Kur ne kur sublerba žydai taškydami ant namų. <br/>7. <span class="explanation">mėtyti, svaidyti: </span> Įsiutęs pradėjo viską nu stalo taškýti. Kaži ką meta, taško iš vežimo. Skubėjo, skuto, taškė į vandenį bulbes, net aslą pritaškė. Taško kortas <span class="explanation"> (lošia kortomis) </span> dieną naktį ir niekus tauzija. Jaunas i pyragą taškei, o pasenęs nei duonos neturi. <span class="explanation">mėtyti, svaidyti kuo į ką: </span> Jaunesnieji užniko mergas velėnomis taškyti, ir tos nepasiduodamos laidėsi priešais. <span class="explanation">sklaidyti į šalis, blaškyti: </span> Dantinė mašina tãško grūdus, išplaka į šalis. O ir pririšo bėrą žirgelį prie alyvos šakelės. Ei, tãškė blaškė bėras žirgelis prie alyvos šakelės. Senio pėdas vaikščiotąsias šluotele taškysiu, o žodelius kalbėtuosius į vyželę pysiu. Iš pradžios mašina neduodavo kult – grūdeliai taškosi <span class="explanation"> (barstosi) </span>. <br/>8. <span class="explanation">mušti: </span> Už ką tave tãškė tėvas? Girtas kaip žvėris, namon parėjęs, mušė, taškė pačią! Kraujai eina, čirškia, o jį vis dar tãško. Oi, bobel, netaškýk vyro ausų – visumet ras priplaikesnių. Poni buvusi nedora – per ausis taškiusi, rykštėmis tvojusi. \| Ai tãškė blaškė pušų šakelės mano skaisčius veidelius. Čia vieną dieną snukius tãškos, čia kitą dieną vėl geruoju. Tinai viduo karas, tãškos svietas. <span class="explanation">pliauškinti: </span> Nieko nebenusitveri, tik su čigonais delnus taškyti [mainikaudamas arkliais]. <br/>9. <span class="explanation">daužyti, trupinti: </span> Vyresnysis sūnus Beržas buvo toks stiprus, kad miške ąžuoline buože taškydavo kelmus. Anglų orlaiviai taškė vokiečių miestus. <br/>10. <span class="explanation">daužant ką daryti (kulti, velėti ir pan): </span> Ir aš taškýdavau <span class="explanation"> (velėdavau) </span> ant lentos pasidėjus. Linų saują rankoj laiko ir tãško. Moterys tãško linus. Tãško kol žalius javus – a tura proto?! <br/>11. <span class="explanation">trankytis</span>. Tãškos perkūnas, žaibai. <br/>12. <span class="explanation">švaistyti, eikvoti, mėtyti (ppr. pinigus): </span> Nemoka muno vaikai piningo taupyti: į kairę, į dešinę tãško. Niekams netaškýk pinigų. Tãško piningus ta viendienė, nieko netura. Netaškýkias taip su piningais, ne dvare sėdi! Ne gaspadinė – tãškos su ėdimais į visas puses. <br/>13. <span class="explanation">šiurkščiai, piktai šaukti, bartis, draskytis: </span> Piktumėlis žmogaus! Kad ėmė taškýtis, misliau, kad ir langus ištrupins. Pajudyk ją, tai kap paplavų statinė ims taškýtis. <br/>14. <span class="explanation">vargti: </span> Jis vienas tãškos tãškos, dirba nuo ryto lig sutemos. Vyras pabėgo, tie alementai tik susiėdymas – tik murdomos, taškomos. <br/>15. <span class="explanation">godžiai valgyti: </span> Talka kad tãško, tai tãško parpelius! Jau aš gerai valgau, ale tu ir už man geriau taškaĩ. Taškýkit, vaikeliai, sriubą, kol neataušta. <br/>16. <span class="explanation">ištvirkauti: </span> Gėrė velnienė i su vyrais tãškės. <br/><b> myžalaĩ tãškosi po gálvą</b>. Myžalaĩ tãškos po gálvą. <br/><b>žõdžiais taškýtis</b> <span class="explanation">užgauliai, įžūliai kalbėti: </span> Kas kiek, ji ir tãškosi žõdžiais. Skaudu, ka taip vaikas žõdžiais tãškos. <br/><b>aptaškýti</b>. <br/>1. aptėkšti: Su šlėktuvu arba taškytuvu aptãškė jis tiškais. Neik tęjauka – aptaškìs. Važiavo mašina pro šalį ir aptãškė drabužius. Man visą kad aptãškė – ir ranką, ir suknelę. Smetoną išvertė, puodelį sudaužė, muni patį aptãškė! Visas vežimas buvo aptaškýtas purvais. Traktoriai apvažiavo, aptãškė [amoniakiniu vandenimi] – kas augs! Kai rėkia, būdavo, seilėm aptãško. Net buvęs mūras aptaškýtas krauju nuo baudžiaunykų mušimo. Silkes aliejum aptãškė ir valgo. Mano atlagai apsitãškę, net bjauru. Vandens pilną viedrą benešdama, padelkas apsitaškiáu. Parėjo maknotas, visas apsitãškęs purvais. Jis seilėmis apsitaškė. Tokiam, žalty, dėjai į mutlaižę, ka apsìtaškytų [kraujais] ! Apsitãškius, ką kaime. <span class="explanation">aplink taškyti, apipurkšti. </span> <span class="explanation">prastai išdažyti: </span> Mūrino sieną, dažė – tik aptãškė. <br/>2. <span class="explanation">apibarstyti: </span> Šaudė iš toli – tik suodžiu aptãško. Visą rugių lauką septyniais pūrais aptãškė <span class="explanation"> (apsėjo) </span>. <br/>3. <span class="explanation">taškais nusėti, nudėmėti: </span> Bizdėlės aptãškė kojas. <br/>4. <span class="explanation">apmušti, apipliekti: </span> Su botagu aptãškė raitas – i visa bausmė [už javų išganymą]. <br/>5. <span class="explanation">apdaužyti, aptrupinti: </span> Londono mieste vokiečių bombomis aptaškyti pastatai. <br/>6. <span class="explanation">didumą nudirbti: </span> Noriu dar apstaškýt su darbais. <br/><b> purvaĩs aptaškýti</b> <span class="explanation">apkalbėti: </span> Lig smerčio nedovenosu anai, kam be reikalo muni purvaĩs aptãškė. <br/><b>atitaškýti</b><br/>1. <span class="explanation">ateiti, atbėgti, atplaukti taškantis: </span> Akis ištempę įžiūrėjo kažin ką visu greitumu atataškant į juos. \| Jonas tuoj išgirdęs, kad per vandenį atūž [ia] liauka <span class="explanation"> (srovė), </span> atitaško. Karvė atsitãško par vandenį. <br/>2. <span class="explanation">tykštant atsimušti į ką: </span> Kulka dzinkt per langą, žiūrim – pusė galvos nunešta, akys ir smegenys į sieną atsitaškę. <br/><b>įtaškýti</b><br/>1. <span class="explanation">įlašinti, įtrėkšti: </span> Įtaškýk truputį (lašelį) pieno, vandens į pieną. <br/>2. <span class="explanation">įsileisti taškyti. </span> <br/>3. <span class="explanation">įkirsti, suduoti: </span> Būt paėmęs gerą bizūną, gerai intãškęs, būt visa gerai buvę. <br/><b>ištaškýti</b>. <br/>1. ištėkšti 1: Aš ištaškiaũ visą vandenį su tėkštuvu. Kaip davė lėkštėn, ir viską ištãškė. Mūs balą varlės ištãškė, baigia džiūt. Numyniau takelį į vieškelėlį, ištaškiau upelę į purvynėlį. \| Ogi, karui prasidėjus, smegenis jam ištaškė <span class="explanation"> (suskaldė galvą) </span>. Apdenk, kad neišsitaškýt nešant pienas. Vanduo išsitaško toli į krantus. \| Smaginys visi išsitãškė, i gatavas. <br/>2. <span class="explanation">visą iššlakstyti kuo: </span> Atalėkė to boba iš ligoninės, ištãškė ta smarve visa. Bėk, žirgeli, bėk, juodbėrėli, parnešk brolio manderėlį. Aukseliu siūta, sidabru vadžiota, juodu krauju ištaškyta. <br/>3. <span class="explanation">išmėtyti, išsvaidyti, išblaškyti: </span> Parejo girtas, visus stotkus po trobą ištãškė. Kiek tų batelių ištaškýtų pasieniais! Ištãškot, išmėtot, patys nežinot kur, tai ir nerandat. Ištãškė kojom visus viščiukus lėkdamas. Kap šoko iš skruzdėlyno [šernas], visas skruzdėles ištãškė. Visi šungrybiai išspardyti, ištaškýti. <span class="explanation">išdraikyti, išdraskyti: </span> Kai išpjaunu, moterys su grėbliakočiais ant šalis ištãško. Sūkurys užejo ir ištaškė kupsną [šieno]. O to kumelė su ragana lėkė ir lėkė, kol tik visą ją ištaškė po laukus ir pievas. Melioracija ištãškė, išvarpė pievas. Jų sodyboj dabar ištaškýta <span class="explanation"> (išardyta) </span> viskas. <span class="explanation">išbarstyti į šalis: </span> Palaikis šautuvas ištaško šratus. Ši uzboną alaus turėjusi – triekš anam su tuo uzbonu į kramę, ka ir šukės išsitãškiusios. Grūdai išbyra agregate, išsitãško. Mūsų kaimas labai išsitãškęs <span class="explanation"> (padrikas, išsimėtęs, viena sodyba toli nuo kitos) </span>. <br/>4. <span class="explanation">sudaužyti į gabalus, sutrupinti: </span> Girtas parejęs pats savo langus ištãškė, išmaišė. Tai avarija – vežimas visas ištaškýtas! Rokas pylė šūvį po šūvio, kol pagaliau ištaškė butelį į druzgus. Perkūnas ka devė į ąžuolą, ka ans ir išsitaškė. Perkūnas sugrumėjęs ir trenkęs į tą akmenį, kuris į šipulius išsitaškęs. <br/>5. <span class="explanation">išvaikyti, išgainioti: </span> Girtas, mietą pasigavęs, visus iš trobos ištãškė. Viščiokai tik ištaškýta visi, išvejota [vanagui praskridus]. <span class="explanation">priversti išsiskirstyti, išvažinėti kitur gyventi: </span> Ištãškė, išvejojo šeimyną [pamotė]. Ištãškė, išblaškė visus vaikus, viena gyvena. Išsiblãškę žmonės, išsitãškę visi. <br/>6. <span class="explanation">grumiantis smūgiais išblaškyti, įveikti: </span> Tegul tik man ažkliudo, tuoj visus ištaškýč. Kai susmušdavom, tai mes su juo visus ištaškýdavom. Vieną į sieną, kitą į sieną – ir ištaškiaũ miesto bulkinaičius. Baisiai stipras buvo bernas – vienas visus ištaškýdavo. Jis grūmęsis kaip liūtas. Kelis kartus ištaškęs jį apspitusius žandarus ir saldotus. Kartais be kalavijų, be šarvų, vienomis metalinėmis buožėmis mūsų pulkus ištaško. <br/>7. <span class="explanation">pridaužyti, išpliekti: </span> Ištaškýk jį per ausis. Supykau, ištaškiaũ snukį jam i nuėjau sau. Jei brolį turėčiu, ištaškỹtų auses [vyrui], i nebsprogtų. Ištaškysiu per snukį su tuo lementoriu, tai žinosi! Ištaškýk subinę, i klausys. Ištaškė pelėda žvirbliui par ausį. Išsitãško par auses i vėl bučiuojas. <span class="explanation">išmušti, nužudyti: </span> Augina [vaikus], rūpinas, ateina tokia diena – ištãško, ne kaulelių nebsurenka. Karas jaunimą ištãško. Tokį velnią tik ištaškýt, ką gi!. Kitą kartą parlūžo dumplekė, mažne išsitãškėm visi, ka devėm daržinė [je]. <span class="explanation">užpuolus suplėšyti, išdraskyti: </span> Vilkas sugriebia ir ištaško avis. <br/>8. <span class="explanation">daužant ką padaryti (iškulti, išvelėti): </span> Ištãškė javus anksčiausiejai, dar nesukietėjusius. Nerūpės tau, seserėle, žlugtelį žlugtuoti, išskalbs ištaškys ir ant nugarėlės. Reikia ištaškýt linus. <br/>9. <span class="explanation">iššvaistyti, išeikvoti: </span> Ką tėvas par visą amžių uždirbo, sūnus suspėjo par metus ištaškýti. Ištaškyti greit gali, ale reik ir sukrapštyti. Savo algą ištãško visokiems niekams. Pardeviau trobas – piningus ištãškėm, i viskas. Tokius turtus ištãškė, baisu pagalvot. Neleida ištaškýti viso turto giminės. Penkioleka kiaušinių ištaškiaũ <span class="explanation"> (suvartojau) </span>. Ką čia be reikalo ištaškýsi tą pieną, tai duodam į valdžią. \| Kiek sveikatos ištãško draskydamos žmogus, sunku apsakyti!. Išsipardavė, išsitaškė ir išvažiavo į miestą. Išsitãškė, o dabar jau skolinas. <br/>10. <span class="explanation">drąsiai išsakyti, išrėžti: </span> Parėjęs jis ištaškė pasipiktinimą Dapkui. Išsitaškęs Kanopa pastebėjo, kad jo puolamas Kajetonas nė nemano jaudintis dėl to. <br/>11. <span class="explanation">godžiai išvalgyti: </span> Svečias tris bliūdus kopūstų ištãškė. Seniokas ištãškė puodynę pieno. <br/><b> bãlos ištaškýtos</b> (kieno). Jos bãlos neištaškýtos: į šoną – nė krust. <br/><b>dantìs ištaškýti</b> <span class="explanation">užduoti per veidą: </span> Susičiaupk – dantis ištaškysiu! <br/><b>nutaškýti</b>. <br/>1. aptaškyti 1: Nutãško karvės su uodegoms, i tiek. Palijo – esam nutãškomi; gydra – dulkėse skandinami. Visi purvais nusitãškę, sušilę, paraudę tartum burokai. Kol pas tave par purvynus atbridau, lig pat šakumo nusitaškiau. Paskui mazgojo langus, suolą, stalą, – rankoves atsiraičiusi, vandeniu nusitaškiusi, išraudusi. <br/>2. <span class="explanation">padaryti taškuotą, išmarginti (taškeliais): </span> Visas sienas žaliais taškeliais nutãškė. \| Lašiša y [ra] tokiais taškeliais nutaškýta. <br/>3. <span class="explanation">ištepti, išmurzinti: </span> Nutaškýtos sienos bendrabučiūse, – svietas be stroko gyvena. Į turgų nusitãškęs nevažiuosi, niekas nu tavęs maisto nepirks. Nusitãškiusios motriškos, tvarkykiatės! <br/>4. <span class="explanation">taškant nueiti, nubėgti: </span> Žmoneliai nuskubėjo, nutaškė per purvynus miestelio linkui. Mažieji vaikai, nusigandę didžiausio savo priešo žąsino, spruko į vidų, didieji nusitaškė gatve. Į mokyklą kol nusitãško, pareina kelios valandikės. Kol nusitaškýsi, tiek terasias. Nuburzgia, nusitaško sunkvežimis į Avilionis. <br/>5. <span class="explanation">numėtyti, nusvaidyti: </span> Vėl viską nutãškė nuo stalo. <br/>6. <span class="explanation">nulipdyti, nudrėbti, nukrauti: </span> Pečius būdavo iš molio nutaškýtas. Kiek aš tų vežimų nūtaškýdavau, nūkraudavau! <br/>7. <span class="explanation">daužant ką padaryti, atlikti (ppr. iškulti): </span> Linų saujas nutãškė su kultuvėmis. Šit pas mane linų nebrauktų liko… Ateitum, kaimyne, nutaškytum juos. <br/>8. <span class="explanation">nupasakoti: </span> Jis gražiai nutãško. <br/><b>pataškýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">palaistyti, pašlakstyti kuo: </span> Aslą pataškýk biškį – nedulkės šluonant. Pataškýk aslą šluodamas, kad dulkės nerūktų. Silkes motina sutaisinėjo su baltais svogūno griežinėliais, o iš viršaus pataškydavo dar aliejum. Aš jums, varlamušiai, pasitaškysiu su vandeniu! Vandeniu švęstu pasitaškome. <span class="explanation">taškant pamarginti: </span> Pataškýta [sienos] viena spalva. Pamargytas, pataškytas, krosa margai patepliotas. Ka nori, su tuo vašku pataškýk, nu ir išeina tokie margučiai ka baimė! \| Birželio pradžioje volungėlė padeda 3 – 4 baltus, juodai ir rudai violetinėmis dėmelėmis pataškytus kiaušinėlius. <br/>2. <span class="explanation">pasklisti purslais, ištikšti: </span> Net kraujai pastãškė. Pastãškė riebuliai – tik neišmečiau torelkos iž rankų. Pro tamsą miškan nupliumpsėjo, nat purvynas pastãškė. \| Meška kai šoko iš pušies, net vėdarai jos pastãškė <span class="explanation"> (išvirto) </span>. Galva visa sutrupėjo, net smagenys tik pastãškė. <br/>3. <span class="explanation">taškantis palakstyti: </span> Leisk vaikuo pasidžiaugti: negyniok po klanus pasitaškýti. <span class="explanation">paskleisti purslus: </span> Akmuo leka pasitaškýdamas, pasprigęs iš geros rankos. <br/>4. <span class="explanation">truputį palyti: </span> Kur čia tie keliai nedulkės, kad tik biškį patãškė, o tikro lytaus ir nebuvo. Kelmokėlis [debesų] toks užejo; kol nueis, ir patãško. <br/>5. <span class="explanation">nuo smūgio pabirti į šalis: </span> Tik davei [tokį laikrodį į žemę], kad blyzgės pastaškýt. <br/>6. <span class="explanation">mėtant padėlioti, paduoti: </span> Patãškė po dešros gabaliuką, uogų pakišo – nieko nevirė. <br/>7. <span class="explanation">palupti, pamušti: </span> Pataškeĩ par šikinę, tegu žinos! <br/>8. <span class="explanation">išleisti, išeikvoti, iššvaistyti: </span> Tik pataškiaũ ir parvažiavau dyka klešne. <br/>9. <span class="explanation">godžiai pavalgyti: </span> Kad patãško mėsos, tai nat! <br/><b>partaškýti</b>. <span class="explanation">sunkiai, taškantis pareiti. </span>. Vidurnaktė [je] par purvynus parsitãškėm. <br/><b>prataškýti</b>. <span class="explanation">praleisti, prašvaistyti, išeikvoti: </span> Pratãško, pralaisto pinigus nežinia kur. Neprataškýk visos algos – žiemą neturėsi ko valgyti. <br/><b>pritaškýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">prilaistyti, prišlakstyti, pridrabstyti: </span> Kas prymenę pritãškė? Kiaulės pritãško namelį, pridirba, mėšlo priverčia. Pritãško prieangį jovalo – nulekia, atvaro kiaules. Žvakių yr apdegta apie grabą – pritãško vaško. Krūvelėmis pritaškyta šviesių geltonų taškų – purienos žydi!. Stabulė be taurių prisitãško purvo. Vopną plakdamas, prisitaškiaũ sau akis. <br/>2. <span class="explanation">primėtyti, prisvaidyti: </span> Anas čia tiek tų šaukštų pritãškė. <br/>3. <span class="explanation">pridėti, prikrauti: </span> Pritaškýta rąstų kaip silkių bačko [je]. <br/>4. <span class="explanation">primušti, pridaužyti: </span> Juk tas vyras pačią suvisu pritãškė. Pritãškė tą žmogų [plėšikai], mažai gyvą paliko. Gelbėkit! mano vyras primušė, pritaškė mane, sveikatą atėmė. <br/>5. <span class="explanation">daug, pakankamai priblaškyti: </span> Mane vėjas pritãško gana į šalis. <br/>6. <span class="explanation">daug privalgyti: </span> Kad pritaškiaũ blynų su taukais, net šleikštu! <br/>7. <span class="explanation">prisidaryti: </span> Prisitãškiusi skolų, pusė Kuršėnų urzga. <br/><b> smurgų̃ pritaškýti</b> <span class="explanation">priverkti: </span> Kiek tada smurgų̃ tų reikės pritaškýti! <br/><b>raztaškýti</b>. <span class="explanation">sutrupinti, sudaužyti: </span> Kai daviau plozu in žvyriaus, tai, sakiau, kelius gal raztaškiaũ. <br/><b>sutaškýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">sušlakstyti, sulaistyti, aptaškyti: </span> Sutaškeĩ drabužius. Gerai, kad rudinę pasiėmiau – būtų sutãškę, suliję. Ir sutaškė trinytėlius su juoduoju dumblužėliu. O ir sutãškė juods purvynėlis mano brangias sukneles. Parbėga žirgelis, parneša mandierėlę, visą kraujais sutaškytą. Vilniaus mūrai raudonuoja krauju sutaškyti. Kas tur brangų rūbą, teip labai rūpinas, idant jo nesutaškýtų, nesuteptų. Vaikai namo atėjo vandeniu susitãškę. Gražiai ėsk, nesusitaškýk! <br/>2. <span class="explanation">sudaužyti, sutrupinti: </span> Tą akmenį perkūnas sutãškė. \| Sutãško bet kaip <span class="explanation"> (sukapoja) </span> meisą – kaulas ne kaulas, ginsla ne ginsla. <br/>3. <span class="explanation">suduoti, užduoti, sušerti: </span> Kap sutãškė tada arklį bizūnu! Kad sutaškýsiu per ausis, greit nueisi urduliais! <span class="explanation">primušti, pridaužyti, sudaužyti: </span> Parvežė sumuštus, sutaškýtus į ligoninę, i mirė. <span class="explanation">smarkiai sužaloti: </span> Abudu [motociklininkai] ligoninėj mirė, nieko nebeliko – sutaškýti. <span class="explanation">išžudyti: </span> Užmušo, sutãškė, kad ui! Tas kardą kai griebė i sutãškė visus. <br/>4. <span class="explanation">godžiai suvalgyti: </span> Matai, rėkėt, kad daug priviriau, ė sutãškėt kaip už ausų. <br/><b>užtaškýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">visą apšlakstyti, aplaistyti, apdrabstyti kuo: </span> Ažutaškyt, ažudrabstyt. Purvynai kieme, i langai užtaškýti. Visą priemenę ažtãškė smetona plakdama [sviestą]. Kurmonas jom nukirto visas galvas ir visas sienas kraujais ažutaškė. Neužtaškýk lempą, eik šalin! Su puodu akis anam užtãškė. Neik tinai į miestą – snargliais vaikai užtaškýs. Degti arba išdžiovinti gaminiai apliejami, užtaškomi, tepami teptuku. Gaidys plast plast suplasnojo su sparnais ir akis užtãškė [plunksnomis]. Putrą begyniodama ir akis užsitaškiau. I teip akys užsitaškýs [srutomis], ka reiks iš būdos išvaryti [kiaules]. <span class="explanation">kiek užtėkšti, užšlėkti ko ant ko: </span> Užtaškýk šalto vandens ant burnos, matysi, nualpėlis ir atsigaus tujau. Anoks čia laistymas: vieną viedrą vandens ant trijų burokų ežių užtãškė ir mislija, kad palaistė. Neužtaškýk, gražiai rašyk. Taukų ant pat marškinių krūtinės užsitaškiau. Lis, man jau užsitãškė. Jų kraujas ant mano rūbų užtaškėsi. <br/>2. <span class="explanation">aptrankyti, apdaužyti: </span> Užtãškė antakius patėvis posūniuo. <br/><b> akìs užsitaškýti</b> <span class="explanation">nusigerti: </span> Kožną vakarą muno vyrelis pareina numo akìs užsitãškęs.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

įtaškyti

#