.
tarabìnti (-ýti), -ìna, -ìno. tarabanyti 1: Mano senį, mano diedą vilkas tarabina. Nešė nešė, tarabìno, iki kailį sugrąžino.
atitarabìnti. atitarabanyti 1: Žaliukas pribuvo į pagelbą, ir abudu atitarabino tą skrynutę.
įtarabìnti. įtarabanyti.
ištarabìnti. ištarabanyti:
1. Pora ponų iš vežimo iššokę, iš jo skrynę ištarabinę. Išsitarabìno [vaikiną] laukan ir patupino jį į tokią vietą, kur vėjas tikrai aštriai pūtė.
2. Po ziegoriaus vienuolika paniko numirėliai su didžiu murmėjimu ir rėkavimu iš žemės išsitarabìnt.
nutarabìnti. nutarabanyti
1.
partarabìnti. partarabanyti.
sutarabìnti. sutarabanyti.
užsitarabìnti užsidanginti: Žiūrėtojai dyvijos jam ik ant Šaukų kapinių beužsitarabinant: nuo čion velnias toliau nebėjo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.