įšvilpauti

švìlpauti, -auja (-auna), -avo.

1. su pertrūkiais (ppr. atliekant kokią melodiją) švilpti: Ans švìlpauna su švilpyne. Su burna švìlpauji. Nešvìlpauk, ne girio [je] esi. Mes liuobam švìlpauti tą dainę. Jis nieko nedirba, tik vaikšto rankas ant kešenes susikišęs ir švìlpauja. Arkie laukelius švilpaudamas. Negirdėsi, seserėle, tu brolelių švìlpaujant. Jeigu višta tupi ant kiaušinių, niekuomet nešvilpauk – visi gaidukai bus. Jau švìlpaut namuos – baisus darbas, tai namai sudegs. Švilpaujančiam nenorintis, kad švilpautų, sako: „Pašvilpk katei po uodega“. Ko švilpauji kaip po girią, ar velnius šauki? Katras pragėrė bėrą žirgelį, parėjo švìlpaudamas. Kai pradėjo švilpauti, tai švilpauja ir švilpauja. Brigadoj nei žmogaus, nei traktoriaus – tuščia, nors švilpauk. Švilpaudamas rublio neprišauksi. Brido švilpaudamas, o kai paslydo, kėlėsi ašarodamas. Kol vilkas tebėr, miške nešvilpauk. švilpiamu balsu kalbėti, šnibždėti: Tik viena bedantė boba ražančių švìlpauna, ė visi buvo iš pirkios išvaikščioję. Žaltys Ievosp priejo ir medėj josp švilpavo. švepluoti: Ėmiau švìlpaut, švìlpaunu – dantų neturiu. nerūpestingai leisti laiką, lengvabūdiškai gyventi: An dirvos tai da kėravok [arklius],
o čia pastatė – ir švìlpauk. Gyveno sau švilpaudamas: mažai tedirbo, nieko nebijojo. Buvau įpratęs viską laimėti švilpaudamas. Ką tėvai sudėjo dūsaudami, tai vaikai išmėto švilpaudami. Tėvas turtą krovė stenėdamas, o sūnus jį išpustačino švilpaudamas.

2. pratisai, su pertrūkiais čiulbėti. Ka volungė ne švilpaute švilpau [ja],
bet kvėkštinai kvėkšta, ta (tai) būs lytaus. Švilpavo varnėnai, čirškėjo žvirbliai. Žalvarniams nerimastingai švilpaudamos pritarė gelsvanugarės musinukės. | Stepėje liūdnai švilpavo starai.

3. su švilpesiu protarpiais pūsti. Ore vėjas švilpauja. Vėjas švìlpauna až langų. Vėl jis ją veja, net švilpauja vėjas. Vėjas švilpavo kamine. Išdaužiau langą – vėjas švìlpauna. Pas mus taip vėjas švilpauna pro kampus, kad kartais net širdį maudžia. Namelio vidų [voverė] samanėlėm, šiltais pūkais perkloja, kad žiemos vėjai nešvilpautų. | Ausys [e] švìlpauna, abi kiauros.

4. šlapintis: Anie švìlpau [ja],
i tiek, ant tų jupikių.
vė́jas (vė́jai.
) švìlpauja tuščia: Jo galvoj vė́jas švìlpauna (neprotingas) . Po kišenes vė́jas švìlpauna (nėra pinigų) . Žinau jau – vaikams duonos neužteko, o kišeniuje vėjai švilpauja. Stogai kiauri, sandėliuose vėjas švilpauja.
apšvìlpauti. apmušti: Ją jau apšvìlpaut ruošės.
atšvìlpauti.

1. švilpaujant ateiti: Veiziu į pakalnę – beatšvilpaująs vaikinas.

2. pakankamai švilpti.

3. su švilpesiu priartėti: Bus visokių dienų, kai atšvilpaus tamsūs vėjai.
įšvìlpauti.

1. švilpaujant įeiti.

2. įsileisti švilpauti, ilgai švilpauti.
iššvìlpauti.

1. švilpaujant išeiti.

2. švilpavimu išjuokti, išreikšti nepritarimą, nepasitenkinimą.

3. švilpaujant atlikti (kokią melodiją): Jis išgrajys, iššvìlpaus visokius tancius.

4. kurį laiką švilpauti.

5. ištuštinti (kas užgyventa): Trobose švilpaut nemožna: anas. kalbėdavo, kad namus iššvìlpausi.
nušvìlpauti

1. švilpaujant nueiti: Jis nušvìlpavo į krūmus.

2. švilpaujant nuvaryti: Pusberniai nušvìlpavo arklius į ganyklą.
pašvìlpauti.

1. kiek švilpauti: Daug dirbo, maža valgė, tačiau mėgdavo pašvilpauti, padainuoti ir su vaikais pasišnekėti. Sėsk, sakau tau, ir sėdėk pasišvilpaudamas.

2. pratisai, su pertrūkiais pačiulbėti: Bet pašvilpavę varnėnas ir žvirbliai pasikėlė nuo liepos ir prapuolė ore. Prieina ant avilėlį (inkilą), pašvìlpauna, bet da giesminykas menkas.
paršvìlpauti. švilpaujant pareiti: Girdėt jau paršvìlpau [ja] mūsų vyrai. Jos jauni broleliai paršvìlpauna.
péršvilpauti. švilpaujant peršaukti (į kitą pusę): Tave perirsim, žirgus plukdysim, kurtelius peršvilpausim per gilų Dunojėlį.
prašvìlpauti.

1. veltui išleisti, išeikvoti: Švilpa kalnus prašvìlpauna. veltui praleisti; niekais paversti, pagadinti, pražudyti: Daug dienų prašvilpauta. Jis tavąją jaunystę prašvilpavo.

2. niekais, vėjais nueiti: Senis numirs, motynos šimtai prašvilpaus.
prišvìlpauti.

1. pakankamai švilpauti.

2. švilpaujant prišaukti, prikviesti.
sušvìlpauti

1. švilpaujant sušaukti.

2. švilpaujant susižinoti: Išsiskirstę jauni kurtinukai susišvilpauja.
užšvìlpauti.

1. pradėti švilpauti: Užšvilpavo kazokėlis ant didžio dvarelio.

2. prakalbėti švepluojant: Kad užšvìlpausiu, visi iž manę juoksies.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'isvilpauti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x