įsvilinti

svìlinti (-yti), -ina, -ino. svilti.

1. deginti, skrudinti: Nuorūka jam svilina pirštus. Nuvijus botagą, nereikia jį svilinti, nes bus arkliai kūdi. Purvelį svilinti. Svìlinu svìlinu (stengiuos įkurti) – nedega šitos malkos, šlapios. Lempom pradėjo jau svìlint tas karpas. Jei pekla yra, svìlins gerai [nusidėjėlius]. Tos „mūsų musės“, lįsdamos prie „žibančios žvakės“, svilina sau sparnus, ir gaila jų. Velnias lekia lyg padus svilinamas (labai greitai) . Maluoji kaip svìlinte svìlini (sklandžiai meluoji) . naikinti ugnimi, deginti: Nū vakarų svìlino visus. Vokyčiai traukas i svìlina. žibinti: Stubo [je] balanom pirma svìlindavo ir tą smarvę gerdavo.

2. deginti nuo paviršiaus (papjauto gyvulio plaukus, šerius ar paukščio padaigslius): Kai paršas baigtas, reikia svìlintie. Svìlina kiaules paskerdę. Svìlyt reikia, kur nėra vėjo. Kad labai pustis, negalėsme svilyt. Neturim kūlio, nebus kuo svìlina kiaulę. Veža kiaulę svìlint medžian. Mes kiaules ne svìlinte svìlinam, bet tvilkom. Anie svìlina kiaules ilginiais šiaudais, o mes trakiniais. O Mykols darže taip smarkiai svìlina kuilį. Žąsis nupeša, o po tam svilina. Gauruotą žąsį svìlink. Svìlino tėvelis. pelėdą. | Kitus virė, kitus kepė, kitus svilino it paršus. Ne galvoj kiaulei paršai, kai ją pačią svilina.

3. labai šildyti, kaitinti paviršių, kepinti: Saulikė kaktą svìlina. Svilina tave visą vasarą, kaitina kaip puode. Įkaitus žemė svilino padus. Jau ir taip šviesūs Mikučio plaukai, nuolat prausiami lietaus ir svilinami saulės, nubluko. Saulė teip kaitina, teip svìlina – iškeps vasarojus. Dideliai karšta diena šiandien – saulė ant lauko svìlinte svìlina. Nebėra metų.: vieną lyna, kitą svìlina. Iš pat ryto saulelė kad pradės svìlyt, kad pradės kepyt! Saulė svilino – visi buvo sušilę, pailsę. Saulė svìlina lyg vasarą. Saulė svìlina, bus lietaus. Saulė liepsna svilina. Saulė svilina iš aukštybių. Per ilgą dieną svilino kaitra. Saulė teip svìlint pradėjo, kad žmogui net nugara braškėjo.

4. šalti: Neik oran, šiandiej labai svìlina. Ot lauke svìlina, galima ausis nušalt.

5. šaldant skaudinti, gelti: Tai svìlina šaltis veidus, net degina. Šaltas žiemys svilino jam skruostus. Žvarbus šiaurys ir rudens darganos svilinte svilina pirštus. Vakar ejau saulei nusleidus, tai kad svìlino nosį! Išeini laukan, tai tik ausis svìlina, ir gana. Šaltis kad svìlina burną ir ausis, tai svìlina! Vėjas kaip ugnia svìlina žandus. Šiandien vėjas kap ugnis svìlina, net ausys braška. Vasarą, sako, prakaitas išėda akis, rudenį dulkės, žiemą vėjas svilina. kelti skausmą: Degalų ir alyvos kvapas svilino gerklę. Kap duria [švirkštu],
tai negirdžiu (nejaučiu), o kap paleidžia [vaistus],
tai svìlina. Net svilinantis piemens botago kirtis nė sykio nepajėgė išmušti jos iš užsimiršimo. Kap suvalgiau, tai kap svìlino liežuvį, burną! Plonas kaprono lynas svilino delnus.

6. kelti nesmagią savijautą: Kiekvienas, kurį paliečia svilinantis mokytojo žvilgsnis, nejučiomis įtraukia galvą į pečius. Sarmata svilina jį kaip įkaitinta geležis. Kaip ugnis svilino berną mylimosios žodžiai. Jo žvilgsnis svilina mane.

7. smarkiai bėgti: Tai ir svìlinau, kap pamačiau vilką. Ot kad svìlina iš sarmatos!

8. skaudžiai pliekti, kirsti: Aš arkliam kad svìlinau botagu!

9. meluoti: Šitas burną į žaką įkišęs melavo ir svìlino vis kai drūtas, o vis pasiliko žakas tuščias. Jau tu svìlini, ten visai teip negalėjo būt.
akimìs svìlinti įkyriai žiūrėti: Nesvìlink teip akim, negaliu dirbt.
akìs (ãkys)
svìlinti

1. priekaištauti: Tikiu, kad „žiburėlis“ tas niekad neužges, kad visados svilys akis mūsų aptingusiems vyrams.

2. kęsti gėdą, gėdintis: Akìs turėsi svìlint, kai nutvers, kad meluoji. Dėl jo darbų vis man reikia prie visų ãkys svìlint. Aš akių̃ nesvìlinsiu veselioj be dovanų. Mokykis, neisiu aš į mokyklą dėl tavęs akių̃ svìlint. Eisiu aš tau akių̃ svìlint – pats eik, kad nori. Daug visko prisitaisėva, tai nereikėjo akių̃ svìlyt. Matai, kaip išeina: par tokį šūdžių aš turiu akès svìlinti. Reikės akys svilint prieš svetimą žmogų. Su geru liežuviu akių nesvilinsi. Kam man vis svìlint akìs, eik tu.

3. gėdinti: Dėl tavo blogų darbų mum visiem žmones akìs svìlina. Ką tu man čia akis svilini su tais pavalkais, pasiimk, kad jau prireikė.
padùs svìlinti kankinti, bausti: Pradės [nusikaltėliui] padùs svìlinti, i pasisakys. Padus svilink – nesutiksiu.
pãuodegį svìlinti skubinti: Nesvilina nieks pauodegio. Pirma turim gerai apsvarstyti, ar verta, ar ten ji rimtai galvoja.
apsvìlinti.

1. kiek apdeginti: Apdeginu, apsvilinu. Perkūnas į mane netrenkė, ale ma [n] biskį plaukus apsvìlino. Ten rasi pagalį, abiem galais apsvilintą. Malūnai buvo apsvìlinti. Kuodelius uždegam – spadnyčios apsisvìlina. Apsisvìlysi visus ūsus berūkydamas. | Kartą apsisvilinęs, būsiu atsargesnis. Apsisvìlino vis viena kap an notras.

2. kiek apdeginti nuo paviršiaus (papjauto gyvulio plaukus, šerius ar paukščio pūkus): Apsvìlink paskerstą meitėlį. Da lig dienai apsvìlinom. Reikia appešt, apsvìlyt vištą. Nors su šiaudais kiek apsvìlytum. In šakelių uždėjo, apsvìlino antelę.

3. apsideginti kiek saulėje: Apsisvìlinę parvažiavo palangiškiai – gražios dienos.

4. kiek nušaldyti: Daržuose astros jau apsvilintos rytinių šalčių.

5. apdaužyti: Kur kvackesnis, biskį apsvìlino bobai ausis.
atsvìlinti. greitai atvažiuoti: Atsvìlina, atvažiuoja (pliekdami arklius) .
įsvìlinti.

1. smarkiai įdeginti. .

2. uždegti: O ana sakės niekaip neįsvìlinanti ugnies, šlapios torpos nedega.

3. įkaitinti: Jis tą pendentą insikaitino, insvilino an krūtinės ir paliko jį tenai. Jau saulė įsvìlina.

4. įkirsti, įrėžti: Kai gerai įsvìlino, tai pasitaisė.
išsvìlinti

1. sunaikinti, pašalinti ugnimi, deginimu, išdeginti: Jei būs karas, išsvìlins visus. In drevę širšės įsimetė – reikia išsvìlint. Tik pamačiau juodą velnią, katras man norė [jo] akis išsvilyt, tai kaip neit atbulam. Medžius pakirtę, ugnį sukūrė ir išsvilinę laukus padarė, paskui su žambriais tą žemę arė. Čystijo aną įsenėjusią žaizdą ižspausdamas ir ižsvilindamas. anuos pūlius. Nuodėmes ižsvilina. Kad jums perkūnas užpakalius išsvilintų!. Kam teip arti prie ugnies lendi – akis išsisvìlinsi.

2. deginimu padaryti kiaurymę, įdubimą ar kokį ženklą: Išsvìlino medy [je] skylę įkaitintu geležgaliu. Piesta – iš storiausio medžio, pušinio. Iškerta vidų, išsvìlina. Tada karsto antvože iš vidaus toje vietoje, kuri turėjo būti ties lavono veidu, vaškine žvake išsvilino kryžių.

3. išdžiovinti: Saulė išsvilino dirvas, išdegino sodus. Karščiai išdegino, išsvìlino.

4. užsvilinti 4: Išsvìlin' arkliam geriau, tai mož greičiau davažiuosim.
akìs išsvìlinti išgėdinti, išbarti: Išsvìlino tau perniai akìs Mataušas.
kaĩp akìs išsisvìlinęs labai greit: Aš skraidau kàp akìs išsisvìlinęs, o tu sėdi.
nusvìlinti; .

1. ugnimi deginant sunaikinti, nudeginti, nuskrudinti: Nūsvìlino muno trobą. Keturiolektais metais nusvìlino Papilelę, ir dabar (per šį karą) . Gretimi ir anapus kelio ūkiai taip pat nusvilinti, sugriauti bombų ar granatų. Vaikai nusvìlino katinui ūsus. Grikiai buvo žaibo nusvilinti. Ji netyčiomis kaktoje plaukus nusisvìlino. Ugnį bekūrindamas, nusisvìlino net ančiakius. Šaudžiau iš armotos ir nusisvilinau sau ūsus. deginant nulyginti, išdeginti: Pirmiaus aš naująjį aulį su ilginiais iš vidaus nusvilinu, kad visur lygus būtų.

2. nutvilkyti, nuplikyti, sužaloti: Pakilo ranka su pistoletu – mano skruostą nusvilino kulka. Pirma nusvìlinai gerklę su degtine, paskui atsiras ir kalba. Nusisvìlinęs nagus ir šaltą puta.

3. nudeginti paviršių (papjauto gyvulio ar paukščio): Plaukus nuo kailio nusvìlinti. Tai greit nusvìlino kiaulę, jau trašija. Kas apžėlęs, tą nusvìlink.

4. kaitinant nudeginti. Žiedus nusvìlino, iš kur bus medus. Šiemet karščiai labai nusvìlino vasarojų. Mudu sėdėdavome ant saulės nusvilinto pūdymo. | Saulė nusvìlino sniegą nu laukų.

5. patamsinti odos spalvą: Sprandas saulės nusvilintas.

6. nupūsti, nuplikyti, nušaldyti: Toks aštrus vėjas, net sopa, kad nusvìlino burną. Apsirišk, ausis nusvìlins. Ponaiti, ko be kepurės, galvą nusisvìlinsi tokio [je] pūgo [je.

7. padaryti nemalonų įspūdį: Tas dygus šypsnys nusvilino Vilių. Teisybė nusvilino jus kaip dilgėlė. | Brigadininkas nusvilino pasienį piktu žvilgsniu ir nuėjo tiesiai prie bufeto.

8. nuperti, apmušti: Aš jį kad nusvìlinau lazda!

9. greitai nubėgti, nuvažiuoti: Tiek nusvìlino angi Gervėčius. Kas ten ant girios keliu nusvìlino?
kaĩp nusvìlintas labai (riebus): Riebus arklys – kaĩ nusvìlintas.
pasvìlinti.

1. truputį svilinti (ppr. papjautą gyvulį ar paukštį): Apjuodės, kap pasvìlinsi žąsį. In šakalio verk, pasvìlinsi [vištą]. Ana paema kumštelį šiaudų, pasvìlina tas blusas. Lakstė kaip pasvilintas ir šnekėjo. Kad tave perkūnas pasvìlint! Saliamutei tarytum kas pauodegį pasvilino. Suspigo ji lyg užminta katė.

2. paskrudinti: Kai sumals [sėmenis],
tai [v] andenio anpils, pasvìlins pečiuj. Ans pasisvìlins rugių varpas ir trina.

3. pakaitinti: Saulė gerai pasvìlina. Atsigulė prieš saulę pasisvìlinti. Pasisvìlino kurorte – skausta visi šonai.

4. smarkiai pašaudyti: Gerai juos, brolyt, pasvilinom.
akìs pasvìlinti pagėdinti: Pasvilinsiu tau akis už tą tavo gobšumą.
káilį pasvìlinti išperti: Kad nemoki! – reik tik pasvilinti tokiem kailį gerai, ir nebelįs.
[į] padùs pasvìlinti pašaudyti į bėgantį: Kol jiems padų nepasvilins, jie bus čia. Vokiečiai bemat atsidūrė prie Nemuno, bet nuo šiojo greit jiems vėl buvo pasvilinta į padus.
pãpades pasvìlinti pagąsdinti: Pasvilins ir jai da papades.
parsvìlinti. greitai parbėgti, parvažiuoti: Parsvìlyt per vėją.
pérsvilinti. visą apsvilinti: Paršus peštinai peša ir dar pársvilina, kad būtum be gaurų. Kiaulę pirma nuplikė, paskuo su šiaudais pársvilino.
prasvìlinti.

1. pradeginti: Vogti pinigai prasvilina kešenę.

2. pravirti: Motka ką prasvìlinus neša valgyt.
prisvìlinti.

1. prideginti, priskrudinti: Neprisvìlink košės prie dugno trikojo, katilo. Prisvilint valgyklus. Bulbių pasižiūrėkit, neprisvìlinkit! Prisvìlino pieną, kaip jį gersi. Pirmą blyną jis taip prisvilino, kad iš jo vieni degėsiai beliko. Tai kad prisvìlino – nė arklys nepaima (rogės užėjo ant akmens) .

2. nudeginti, nuplikyti: Ve kap ranką prisvìlinau!

3. prikaitinti: Saulė prisvìlino lietaus (po didelio karščio ėmė lyti) .
akìs prisvìlinti (prisisvìlinti) patirti gėdos: Jau davaliai močia akìs prisvìlino dėl to [vagišiaus] sūnelio. O su kunigu nesibarsi, akių tik prisisvilinsi ir dar užmokėsi.
susvìlinti

1. sudeginti: Susvìlinai drabužius apie pečių. O kits, taukus spirgindams, susvìlino namą.

2. nutvilkyti: Degtinė susvilino gerklę, paspringo bernas, užsikosėjo.

3. nugelti šalčiu: Veidą ir rankas kaip ugnim susvilino šaltas vanduo.

4. nudeginti, nurudinti. Mane saulė susvìlino.

5. suduoti, sušerti: Kad susvìlino jam per šonus diržu! Kad susvìlino per ausis!

6. sulakstyti: Tep greitai suskraidė in tę ir atgal, kap sviltinė susvìlino.
užsvìlinti.

1. uždegti, padegti: Nedėlios vakare ir ažusvìlino.

2. smarkiai užkaitinti: Saulė teip užsvìlino, kad negalima iškentėt.

3. pradėti smarkiai šalti: Tai reikia tep greita užsvìlyt! Užsvilina žiema šalta, sausa.

4. smarkiai užkirsti, užduoti: Kad ažusvìlinau, tai teip ir nugriuvo.

5. smarkiai apšaudyti: Rūdiškėse, Valkininkuose partizanai kartais net dienos metu užsvilindavo policininkus.
[per] akìs užsvìlinti padaryti gėdą: Aš anam ažsvìlinau per akìs, tada aptilo. Niekam nežusvìlino akių̃.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'isvilinti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x