įšonumas

Įšonumas – tai kalbos reiškinys, kai žodis ar posakis vartojamas ne pagal bendrinės kalbos normas, dažniausiai dėl tarmių, žargonų ar kitų kalbų įtakos.

Pavyzdžiai:
1. Vietoj bendrinio „šaukštas“ sakoma „šliūška“ (rytų aukštaičių tarmė).
2. Vietoj „bulvė“ – „banda“ (vakaruose).
3. Skoliniai iš kitų kalbų, pvz., „gerai“ vietoj „oka“ (iš lenkų „oke“).
4. Žargonizmai: „pinigai“ → „babkės“.

Tai gali būti sąmoningas stilistinis pasirinkimas arba kalbėtojo aplinkos įtaka.

Įrašas
Paaiškinimas	Įšonumas – tai kalbos reiškinys, kai žodis ar posakis vartojamas ne pagal bendrinės kalbos normas, dažniausiai dėl tarmių, žargonų ar kitų kalbų įtakos. Pavyzdžiai: 1. Vietoj bendrinio „šaukštas“ sakoma „šliūška“ (rytų aukštaičių tarmė). 2. Vietoj „bulvė“ – „banda“ (vakaruose). 3. Skoliniai iš kitų kalbų, pvz., „gerai“ vietoj „oka“ (iš lenkų „oke“). 4. Žargonizmai: „pinigai“ → „babkės“. Tai gali būti sąmoningas stilistinis pasirinkimas arba kalbėtojo aplinkos įtaka.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.