įskolijimas

skõlijimas. skõlyjimas.

1. → skolyti
1. Su tais skõlijimos visaip išeina: kitas i neatiduoda.

2. → skolyti
3.
apsiskõlijimas. → apsiskolyti.
atskõlijimas. → atskolyti 1: Ponas Dievas savo atskolijimo gromatą buvo rašęs.
įskõlijimas. → įskolyti:

1.

2. Retas teišsivers nuo įsiskolijimo.
paskõlijimas.

1. → paskolyti 1: Su paskõlijimu nereik skubėti: galia šuo an uodegos nunešti.

2. perėmimas, pasisavinimas: Geležies vardo pasiskolijimas iš senovės šiaurės germanų kalbos.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>skõlijimas</b>. skõlyjimas. <br/>1. → skolyti 1. Su tais skõlijimos visaip išeina: kitas i neatiduoda. <br/>2. → skolyti 3. <br/><b>apsiskõlijimas</b>. → apsiskolyti. <br/><b>atskõlijimas</b>. → atskolyti 1: Ponas Dievas savo atskolijimo gromatą buvo rašęs. <br/><b>įskõlijimas</b>. → įskolyti: <br/>1. <br/>2. Retas teišsivers nuo įsiskolijimo. <br/><b>paskõlijimas</b>. <br/>1. → paskolyti 1: Su paskõlijimu nereik skubėti: galia šuo an uodegos nunešti. <br/>2. <span class="explanation">perėmimas, pasisavinimas: </span> Geležies vardo pasiskolijimas iš senovės šiaurės germanų kalbos.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.