Arbitražas – tai ginčų sprendimo būdas, kai konflikto šalys savo noru kreipiasi į vieną ar kelias trečiąsias asmenis (arbitrus), o ne į teismą. Arbitro sprendimas yra privalomas ir galutinis.
Pagrindinės savybės:
- Konfidencialumas (neviešinamas).
- Greitesnis nei teisminis procesas.
- Šalys patys renkasi arbitrus.
Pavyzdžiai:
1. Tarptautinės prekybos sutartys – įmonės iš skirtingų šalių sutartyje nurodo, kad ginčai spręsti arbitražu (pvz., Stokholmo arbitražo teisme).
2. Statybų sektorius – rangovas ir užsakovas ginčą dėl sutarties sąlygų perduoda arbitrui, o ne teismui.
3. Investicijų ginčai – užsienio investuotojas ir valstybė ginčą gali spręsti tarptautiniame arbitraže (pvz., ICSID).
4. Sporto arbitražas – CAS (Lozanos sporto arbitražo teismas) nagrinėja sportinius konfliktus (pvz., dopingo bylas).
Trumpai: Arbitražas – alternatyvus ginčų sprendimo mechanizmas, kurį šalys pasirenka sutarties metu arba vėliau, siekdamos greitesnio ir privačesnio rezultato nei teisme.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.