.
prìklytis, -ijasi, -ijosi (przykrzyć)
1. bjaurėtis, šlykštėtis: Prìklijuos tuo jūsų maistu. Mūsų Jonis labai prìklijas (greitai pasišlykšti) .
2. būti įkyriam, įkyrėti, įsipykti: Jis prìklijas man, t. y. vis prašo. Pri kožno daikto reik prašyti, prìklytis. Marti uošvei prìklijas savo visokiais monais. Nė ta ožka ėda, nė nieko, čia tik tei [p] atveda prìklytis. Mylėjo vyrą savo ir nepriklijos seniems jo tėvams. pyktis: Nebūsiu tau liudininku: nenoriu su žmonėm priklytis.
širdìs prìklijasi darosi bloga, šleikštu: Širdìs prìklijas, noru vemti. Nu piktvarlės muno širdìs prìklijasi.
atsiprìklyti. įkyrėti, nusibosti: Atsiprìklijo su savo nešvarumu. Atsiprìklijo tas dumblas: makok i makok. O jau atsipriklijo man tos bulbos.
įsiprìklyti. nusibosti, įkyrėti, įsipykti: Įsiprìklijo ans mun su visam. Kaip man tie jų barniai įsiprìklijo, kad aš negaliu nė bepasakyti! Įsiprìklyti lig gyvo kaulo. Įsipriklijo pačios barimasis.
nusiprìklyti
1. nusibosti, įkyrėti: Nusiprìklijo man mėsa, aš jos nebenoriu. Jau nusiprìklijo man tuos vaikus žiūrėti.
2. pasibjaurėti: Nusiprìklijau tokiu jo padarymu.
pasiprìklyti. nusibosti, įkyrėti, įgristi: Kažin ar aš čia jums nepasiprìklysu? Tas anos nevalyvumas mun labai pasiprìklijo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.